Ukrainos prezidentas ryte atskubėjo į Briuselį, kad įtikintų Europos Sąjungos lyderius dar griežčiau elgtis su Rusija. Kijevas aiškiai prašo karinės pagalbos, taip pat narystės NATO, ypač kai Rusijoje skamba tokie perspėjimai.
„Mūsų partneriai, kad ir kokios būtų šalies, kad ir kokių politinių pažiūrų, turi suprasti – geriau su mumis nesikivirčyti. Ačiū dievui, niekam neateina į galvą plataus masto konfliktas su Rusija, noriu priminti – esame viena galingiausių branduolinių valstybių, ir tai ne vien žodžiai, tai realybė“, – sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tarptautinis strateginių studijų centras Londone pateikė naujų įrodymų apie Rusijos tankus Ukrainos rytuose. Netoli Luhansko maištininkų kolonoje – tankai, kuriuos gali turėti tik Rusijos kariuomenė.
„Vakaruose šis tankas žinomas, jį nesunku atpažinti. Bet svarbiausia, kad tokius tankus dabar turi tik Rusijos kariuomenė, Rusija jų niekada neeksportavo, jų negalėjo „paveldėti“ kuri nors buvusi sovietų respublika, pavyzdžiui, Ukraina“, – sako Tarptautinių strateginių studijų centro analitikas Josephas Dempsey.
Ukrainos rytuose šeštadienio rytą vėl numuštas vyriausybinių pajėgų lėktuvas. Koks galutinis Rusijos tikslas Ukrainoje, belieka spėlioti, sako ekspertai. Akivaizdu, kad ne vien destabilizuoti padėtį.
Pradėjusi vadinamąjį antrąjį frontą Ukrainos pietryčiuose Rusija mėgina sukurti sausumos koridorių tarp savo teritorijos ir Krymo pusiasalio, aneksuoto kovą.
Mariupolis, strategiškai svarbus vyriausybinių pajėgų kontroliuojamas uostas Azovo pakrantėje, dar laikosi, bet vieni jo gyventojai kasa tranšėjas, rengdamiesi maištininkų puolimui, kiti skuba išvežti vaikus.
Nauja Rusijos idėja – vadinamasis humanitarinis „tiltas“, kad galėtų siųsti krovinius į rytinę Ukrainos dalį. Ukrainos pasienyje – nauja kolona baltu brezentu dengtų sunkvežimių. Neva Rusijos valdžia, visuomeninės organizacijos, verslas planuoja dar ne vieną vilkstinę, sakė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas.
Tuo metu Ukrainai ir Rusijai pavyko sutarti dėl saugaus koridoriaus, kuriuo iš apsupties išėjo pirmieji Ukrainos kariai. Jie 10 dienų buvo įstrigę vadinamajame katile prie Ilovaisko ir nesulaukė pastiprinimo. Težinoma, kad reikia evakuoti mažiausiai šimtą sužeistų karių. Bataliono „Donbas“ vadas Semionas Semiončenka, nors sužeistas, koordinuoja jų atsitraukimą. Nemažai Ukrainos karių įstrigę ir kituose apsupties katiluose Donecko srityje.
Tuo metu iš maištininkų atkovotame Slovjanske pirmiausiai mėginama atstatyti mokyklas ir ligonines. Ukrainos pirmoji ponia Marina Porošenko apsilankė Slovjanske, apžiūrėjo sugriautas mokyklas ir vaikų ligonines, pagerbė žuvusius Ukrainos karius ir miesto gyventojus, kuriuos nukankino prorusiški maištininkai.
Kaip pranešama, penktadienį Milane posėdžiavusių Europos Sąjungos šalių diplomatijos vadovų nuotaikos buvo slogios, o Vokietija, kurios pozicija Rusijos atžvilgiu griežtėja, perspėja – krizė Ukrainoje tampa „nevaldoma“, bet konkrečių sprendimų nepriimta. Juos šįvakar priims 28 šalių lyderiai, užtikrino užsienio politikos vadovė Catherine Ashton.
„Tai, kad prezidentas Petro Porošenka lankosi šiandien Briuselyje yra paramos Ukrainai ženklas, mūsų įsipareigojimo siekti politinio sureguliavimo patvirtinimas, kad būtų išsaugotas Ukrainos teritorijos vientisumas, jos suverenumas. Bet padėtis labai rimta, netgi, sakyčiau, dramatiška, artėjame prie negrįžtamo taško, jeigu konfliktas bus eskaluojamas“, – po susitikimo su P. Porošenka sakė Europos Komisijos Pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Britanijos nuomone, veiksminga būtų užkirsti Rusijai kelią į bankų sistemą „Swift“, kuri naudojama tarptautiniams lėšų pervedimams. Ukrainos prezidentas susitiks su kai kurių Europos šalių lyderiais, taip pat dalyvaus visų 28-ių posėdyje.
