Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad rusų pareigūnai iš minėto centro, įsikūrusio Kijevo kontroliuojamoje teritorijoje netoli separatistų užimto Donecko, išvyks antradienį.
Maskva kaltina Kijevą, kad šis neleidžia jos pareigūnams vykdyti savo pareigų, įskaitant ir pokalbius su vietos gyventojais.
„Tokiomis sąlygomis toliau dirbti Rusijos ginkluotųjų pajėgų atstovams Bendrajame kontrolės ir koordinacijos centre neįmanoma“, – pranešime sakė šalies užsienio reikalų ministras.
Maskva pridūrė, kad jau pranešė savo užsienio partneriams apie savo sprendimą ir pabrėžė, jog su galimomis pasekmėmis teks tvarkytis Ukrainai.
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministerija pasmerkė šį Rusijos žingsnį, ir pareiškė, kad tai yra naujas smūgis Vakarų valstybėms tarpininkaujant pasiektam susitarimui, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą.
„Laikome šį beprecedentį Rusijos žingsnį nauja provokacija, kuri smarkiai kenkia Minsko susitarimams“, – pareiškė URM.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos manymu, tai yra naujas Maskvos bandymas priversti Ukrainą tiesiogiai derėtis su Kremliaus remiamais separatistais.
Ukrainiečių kariuomenė būgštauja, kad Maskvos sprendimas palikti minėtą grupę gali dar labiau eskaluoti konfliktą.
„Priešas gali imtis agresyvių puolimo veiksmų“, – pranešime sakė Ukrainos kariuomenė.
Įtampa tarp dviejų valstybių dar labiau paaštrėjo Kijevui pranešus, kad Rytų Ukrainoje per kovas žuvo trys ukrainiečių kariai.
2014-ųjų rugsėjį Ukraina ir Rusija įkūrė „bendrą kontrolės ir koordinacijos centrą“, kuris prižiūri, kad būtų laikomasi paliaubų režimo.
BKKC egzistuoja nuo 2014 metų. Jo tikslas – bendradarbiauti įgyvendinant Minsko susitarimus. BKKC priklauso Rusijos ir Ukrainos kariškiai, o pradiniu etapu jam priklausė ir Pietryčių Ukrainos separatistų atstovai.
Rusijai BKKC atstovavo 75 karininkai, kurių sudėtis keisdavosi kas tris mėnesius.
Atsisakyti narystės BKKC Rusija nusprendė dėl „rimtų sunkumų“, kurių sukėlimu Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltina Ukrainą.
Anot Rusijos, Ukraina prieštaravo, kad BKKC veikla būtų reglamentuojama dokumentais, ir BKKC priklausantiems Rusijos kariškiams „sąmoningai kūrė“ „įtemptą moralinę – psichologinę aplinką ir kliudė jiems vykdyti savo tarnybines pareigas“.
„Rusijos karininkams buvo ribojamas priėjimas prie atskyrimo linijos ir trukdoma tikrinti tarnybą bendruose stebėjimo punktuose, įkurtuose Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Buvo prieita net iki to, kad jiems buvo draudžiama bendrauti su vietos gyventojais. Taip pat užfiksuota atvejų, kai Ukrainos kariškiai nepagarbiai elgėsi su savo kolegomis rusais“, - rašoma Rusijos ministerijos pranešime.
Jame taip pat pabrėžiama, kad nuo 2018 metų sausio visi į Ukrainą atvykstantys Rusijos piliečiai Ukrainos valdžiai turės pateikti išsamius asmeninius duomenis. Ši norma „yra nepriimtina Rusijos kariškiams“, nurodo Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Tokiomis sąlygomis tolesnis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų atstovų darbas BKKC tapo neįmanomas. Nuo 2017 metų gruodžio 19 dienos šiam centrui priklausantys Rusijos karininkai paliks Ukrainos teritoriją“, - skelbia ministerija.
Tai, kad BKKC priklausantys Rusijos kariškiai artimiausiu metu paliks šią organizaciją, gruodžio 14 dieną pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Gruodžio 7 dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Ukrainą, jog ši „daro viską, kad sudarytų Rusijos karininkams nepakeliamas sąlygas (...), ir kad pats centras liautųsi egzistavęs“.
Pirmadienį Kijevas pranešė, kad per susirėmimus netoli Zaicevės kaimo, apie 50 km į šiaurės rytus nuo prorusiškų separatistų kontroliuojamo Donecko, žuvo trys kariai.
Ukraina kaltina separatistus, kad jie naudoja tokius sunkiuosius ginklus kaip didelio kalibro minosvaidžiai, kuriuos draudžia paliaubų susitarimai.
Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų konfliktas Rytų Ukrainoje, jau pareikalavęs daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių, tęsiasi nuo 2014 metų balandžio. Tų pačių metų kovą Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
Kelios pasirašytos paliaubų sutartys padėjo sumažinti smurtą, tačiau visiškai nenutraukė kraujo liejimo Europos Sąjungos pašonėje esančioje šalyje.
Ukraina ir jos sąjungininkės vakaruose kaltina Rusiją, kad ši siunčia karius ir ginklus separatistams, siekdama pakurstyti konfliktą.
Maskva atmeta šiuos kaltinimus, nors nenuginčijami įrodymai liudija, jog ji dalyvauja konflikte, be to, Rusija atvirai reiškia politinį palaikymą separatistams.