Rusija antradienį paprašė JT Saugumo Tarybos priimti rezoliuciją dėl lengvai ginkluotų tarptautinių pajėgų, turinčių užtikrinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų saugumą, dislokavimo rytinėje Ukrainoje.
Maskva nori, kad šios pajėgos būtų dislokuotos prie Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Rusijos palaikomų separatistų kontaktinės linijos.
Tačiau P. Porošenka, kuris jau seniai ragina įvesti į regioną JT taikdariškas pajėgas, atmetė Rusijos planą ir pareiškė, kad misija turi veikti visoje konflikto zonoje ir užtikrinti sienos tarp Rusijos ir separatistų kontroliuojamos teritorijos saugumą.
„Jos (misijos) tikslas turėtų būti ne įtvirtinti Rusijos okupaciją ir legalizuoti Rusijos kariuomenės buvimą, o tvari taika“, – sakė P. Porošenka savo metinėje kalboje Aukščiausioje Radoje.
Ukrainos lyderis pavadino V. Putino planą „gana keistu“, tačiau pareiškė, kad Kijevas vis dar nori, kad visi pasiūlymai būtų išsamiai aptarti Jungtinėse Tautose.
Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją, kad ši palaiko separatistus konflikte, kuris nuo 2014 metų pareikalavo 10 tūkst. gyvybių.
Nepaisant daugybės Maskvos ryšius su sukilėliais patvirtinančių įrodymų, šiuos kaltinimus Rusija kategoriškai neigia.
Rytinėje Ukrainoje šiuo metu dirba maždaug 600 tarptautinių ESBO stebėtojų, tačiau jų atvykimas nepadėjo nutraukti nuo 2014 metų tebesitęsiančio separatistinio konflikto.
Trečiadienį Vokietija gana skeptiškai įvertino Rusijos pasiūlymą leisti JT mandatą turinčioms pajėgoms padėti užtikrinti Ukrainoje dirbančių stebėtojų saugumą.
Nors Berlynas „iš principo sveikina“ šį pasiūlymą, „dar pažiūrėsim, ar pavyks susitarti dėl (šio plano) detalių“, pareiškė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovė spaudai Ulrike Demmer (Ulrikė Demer).
2015 metų taikos planas, kuriam tarpininkavo Vokietija ir Prancūzija, atsidūrė aklavietėje, kai Maskva ir Kijevas kaltina vienas kitą savo įsipareigojimų nevykdymu.