Ukrainos pajėgų specialiosios operacijos prieš prorusiškai nusiteikusius separatistus atstovas Leonidas Matiuchinas tokią informaciją patvirtino, skelbia BBC.

Anksčiau portalas airlive.net savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė stebėjimo kamerų darytą nuotrauką, kurioje bokšto jau nebematyti.


Kaip teigia specialiosios operacijos atstovas, bokštas buvo smarkiai apgadintas per apšaudymą. Ukrainos karių pozicijas pastarąsias kelias dienas reguliariai apšaudo prorusiškai nusiteikę separatistai. Antradienį dispečerinės bokštas ir naujasis oro uosto terminalas vėl atsidūrė ugnyje. Separatistai naudojo šaunamuosius ginklus, granatsvaidžius, minosvaidžius, artileriją ir tankus, teigia Ukrainos pajėgų atstovas.

„Vakar separatistai bombardavo bokštą. Šiandien bokštas sugriuvo nuo viršaus iki ketvirtojo aukšto“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovą Vladislavą Selezniovą.

Remiantis spaudos centro pranešimu, per parą Ukrainos karių pozicijos minėtoje teritorijoje buvo apšaudytos net 84 kartus. Pažymima, kad per apšaudymus nukentėjo 11 aplinkinių gyvenviečių.

Prašo pastiprinimo

Ukrainos kariai, ginantys Donecko oro uostą, prašo vadovybės atsiųsti pastiprinimą ir duoti komandą artilerijai sunaikinti prorusiškai nusiteikusius separatistus, tokią informaciją žurnalistams suteikė vienas karys, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Anot Ukrainos pajėgų kario, „kiborgai“ tam pasirengę.

„Mus iš visų pusių apšaudo galingais tankais ir artilerija. Neturime paramos savo artilerijai. Jie mums davė laiko iki 17 val. apleisti naująjį terminalą. Jeigu to nepadarysime, teroristai mus paprasčiausiai sunaikins. Terminalas lengvai peršaunamas, bet mes niekur neisime. Neketiname trauktis. Į mus šaudo jau tris dienas. Čia nebeliko nieko. Laukiame pastiprinimo“, – skundžiasi Ukrainos karys.

Žuvo keturi žmonės, tarp jų trys civiliai

Ukrainoje trys civiliai ir vienas vyriausybės pajėgų karys žuvo antradienį per naujausius susirėmimus prorusiškų separatistų kontroliuojamame rytiniame regione.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad dar 10 karių buvo sužeisti per apšaudymus iš minosvaidžių ir salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“, kuriuos rengė prorusiški sukilėliai aplink rytinį Donecko miestą.

Donecko miesto administracija nurodė, kad pagrindinėje sukilėlių tvirtovėje praeitą naktį žuvo du civiliai. Dar vienas žuvo viename miestelyje į šiaurės rytus nuo Donecko.

Antradienio rytą „šūviai ir garsūs sprogimai girdėjosi beveik visuose miesto rajonuose“, sakoma Donecko administracijos pranešime.

Tuo tarpu Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad vyriausybės pajėgų pozicijos nuo pirmadienio ryto buvo atakuotos 84 kartus – apie šešiskart dažniau negu buvo įprastame šiame jau devynis mėnesius besitęsiančiame kare.

Susitarti nepavyko

Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrams pirmadienio susitikime nepavyko sutarti dėl laukiamo viršūnių susitikimo, kuriame būtų siekiama užbaigti konfliktą Ukrainoje, datos.

Ukrainos vadovas Petro Porošenka anksčiau išreiškė viltį, kad keturių valstybių lyderių viršūnių susitikimas, kuriame būtų siekiama pasirašyti taikos dokumentą su Rusija, galės būti surengtas ketvirtadienį Kazachstane.

Tačiau keturių šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienio susitikime galėjo tik patvirtinti „tvirtą įsipareigojimą siekti greito ir visapusio taikaus dabartinės krizės sprendinio, įskaitant tvarų politinį procesą“.

„Ministrai dar kartą patvirtino, kad konflikto sprendinio pamatas yra Minsko susitarimai, kuriuos visos šalys turi įgyvendinti visa apimtimi“, - sakoma bendrame ministrų pareiškime, kuris buvo paskelbtas po maždaug keturias valandas trukusių derybų Berlyne.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel savaitgalį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir P.Porošenkai sakė, kad nėra prasmės rengti taikos viršūnių susitikimą, kol negerbiamos paliaubos. Panašią nuomonę išsakė ir Prancūzija.

„Situacija Ukrainoje tebėra nepaprastai įtempta“, - pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris prieš derybas su Rusijos URM vadovu Sergejumi Lavrovu, taip pat kolegomis iš Ukrainos bei Prancūzijos Pavlo Klimkinu ir Laurent'u Fabiusu.

„Kadangi vis dar nėra nuolatinio ugnies nutraukimo, Ukrainos rytuose miršta žmonės ir humanitarinė situacija... toliau kelia didžiulį susirūpinimą“, - sakė F.-W.Steinmeieris ir pabrėžė, jog „mes vis dar neturime tvaraus kelio iš krizės“.

Po derybų jis sakė, kad diplomatijos vadovų pokalbis buvo "labai ilgas, labai atviras, išsakyta prieštaraujančių nuomonių", ir kad "išliekantys nuomonių skirtumai rodo, kaip sudėtinga pasiekti pažangą", ieškant politinio sprendinio ir siekiant surengti viršūnių susitikimą.

Visos šalys ragino surengti naujų Ukrainos kontaktinės grupės susitikimų ir tęsti dialogą tarp keturių sostinių, tikintis surengti kitą ministrų lygio susitikimą ateinančią savaitę, nurodė F.-W.Steinmeieris.

Keturi ministrai "pakartojo, kad būtina visiškai laikytis" rugsėjį pasirašytos paliaubų sutarties, kuri numato kovos veiksmų nutraukimą Ukrainos rytuose.

Šio konflikto šalių derybų tarpininkai reikalavo, kad Ukraina ir Rusija visiškai įgyvendintų vadinamąjį Minsko taikos susitarimą, kurį prorusiškų separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgos dažnai pažeidinėjo kare, nusinešusiame jau per 4,7 tūkst. žmonių gyvybių.

Abi Ukrainos konflikto pusės kaltina viena kitą dėl susidariusios aklavietės.

Sukilėlių pagrindinę tvirtovę Donecką, anksčiau turėjusį beveik 0,5 mln. gyventojų, o dabar likusį pustuštį ir nuolat kenčiantį dėl elektros ir vandens stygiaus, pastarąją savaitę buvo smarkiai bombarduojamas artilerijos.

Ukrainos vyriausybė kaltina sukilėlius eskaluojant atakas, kad žlugtų pastangos įgyvendinti rugsėjį pasirašytą taikos sutartį. Toje sutartyje taip pat numatoma, kad Rusija grąžintų Ukrainai ilgo dvišalės sienos ruožo kontrolę, o tai būtų skaudus smūgis Maskvos palaikomų sukilėlių logistikai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad kovotojai nuo sekmadienio ryto 63 kartus atakavo vyriausybės pajėgų pozicijas.