Pirmadienį Ukrainos laikraštis "Segodnia" rašo, kad Kijevas pirmiausia norėtų "gauti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 10 mlrd. eurų vertės paskolą net ir neįvykdžius organizacijos reikalavimų didinti dujų kainas komunalinėms įstaigoms bei valstybės dotuojamiems pramonės sektoriams.
Taip pat Ukraina nori, kad būtų panaikintos kvotos metalų pramonės produkcijai, nes apribojimai nurodomi net ir steigiant laisvosios prekybos zoną". Leidinio šaltinis Europos institucijose nurodo, kad "ES yra pasirengusi suteikti visą reikalingą pagalbą, tačiau ne dabar, o 2014 m. rudenį, t.y. po Europos Parlamento rinkimų".
Anot ekspertų, nors Ukrainos premjeras Mykola Azarovas pareiškė apie integracijos į ES stabdymą, tačiau paskutinis žodis dėl derybų dar nėra ištartas. Europos politikas pabrėžia, kad yra pasirengę laukti iki galo. "Jeigu sužinosime, kad yra nors menkiausia viltis ko nors pasiekti, Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis apsilankys Ukrainoje prieš Vilniuje vyksiantį susitikimą dar kartą", - pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Kiek santūriau pasisakė Europos Sąjungos plėtros komisaras Stefanas Fuele: "Kita galimybė pasirašyti asociacijos sutartį - Ukrainos ir ES viršūnių susitikimas, tačiau jo tiksli data dar nepaskirta. Manome susitikimą rengti žiemos pabaigoje arba pavasario pradžioje".
Ukrainos premjeras M. Azarovas taip pat neslepia, kad sutartis dėl asociacijos gali būti pasirašyta 2014 m. pradžioje vyksiančio susitikimo metu. Anot jo, niekas Europoje nemato tragedijos, kad Ukrainos integracija į ES stabdoma.
Ukrainos opozicijos lyderiai ragina M. Azarovo vyriausybę atsistatydinti
Ukrainos opozicinės partijos „Batkivščina“ parlamentinės frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas, opozicinės partijos UDAR („Smūgis“) lyderis Vitalijus Klyčko ir opozicinės partijos „Svoboda“ („Laisvė“) lyderis Olehas Tiagnibokas pirmadienį per protesto mitingą paragino premjerą Mykolą Azarovą atsistatydinti.
Pasak opozicijos lyderių, kurie stovėjo tarp protestuotojų ir specialiųjų milicijos pajėgų, dabartinė Ukrainos vyriausybė yra „antieuropietiška“ ir turi pasitraukti.
Jie taip pat paragino šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių pasirašyti šią savaitę istorinę sutartį su Europos Sąjunga (ES).
„Tęsime savo protestus, kol bus pasirašyta sutartis“, - miniai pareiškė pasaulio bokso čempionas ir UDAR lyderis Vitalijus Klyčko.
„Mes reikalausime vyriausybės anuliuoti savo sprendimą ir atsistatydinti“, - sakė jis.
Anksčiau dieną Kijeve provakarietiški demonstrantai, kurie tikisi vyriausybės pastato blokada priversti valdžią apsigalvoti, buvo susirėmę su milicija prie vyriausybės rūmų.
Kaip iš įvykio vietos pranešė AFP reporteris, kai kurie protestuotojai bandė patekti į vyriausybės pastatą, bet juos atstūmė milicija, kuri panaudojo ašarines dujas.
Anot kitų pranešimų, m ilicija ašarines dujas panaudojo po susirėmimo su demonstrantais, kurie bandė neleisti išvažiuoti vienam vyriausybės automobiliui.
Savo ruožtu „Reuters“ fotografas iš įvykio vietos pranešė, kad du žmonės buvo sulaikyti.
Protestų lyderiai sakė, kad bandymas įsiveržti į vyriausybės pastatą – jau antras per dvi dienas – buvo su opozicija nesusijusių ramybės drumstėjų darbas.
„Nepaisydami fakto, kad mitingas yra taikus, nežinomi asmenys surengė provokaciją, kuri nulėmė peštynes su milicija“, - sakoma partijos UDAR pareiškime.
„Revoliucija!“
Sekmadienį dešimtys tūkstančių demonstrantų buvo suplūdę į sostinės centrą protestuoti dėl šoką sukėlusio vyriausybės sprendimo atsisakyti planų pasirašyti su ES Asociacijos sutartį.
Tai buvo didžiausias mitingas Ukrainoje po taikios 2004 metų Oranžinės revoliucijos, kuri privertė anuliuoti suklastotus prezidento rinkimų rezultatus ir iškėlė į valdžią provakarietiškos pakraipos vyriausybę.
Sekmadienį kai kurie protestuotojai, mojuodami vėliavomis ir šaukdami „Revoliucija!“, bandė įsiveržti į vyriausybės būstinę, bet juos atrėmė milicija, panaudojusi gumines lazdas ir ašarines dujas.
Sekmadienį vakare kalbėdamas per Rusijos televizijos Pirmąjį kanalą, premjeras M.Azarovas perspėjo: „Jeigu tai (demonstracija) vyksta pažeidžiant įstatymus, vyriausybė neveiks taip, kaip 2004 metais, kai gan paprastai tiesiog prieš mūsų akis buvo planuojami teisėtos vyriausybės nuvertimo instrumentai“.
Opozicija pasistatė palapines Europos aikštėje Kijevo centre ir pažadėjo likti čia tol, kol bus pasirašytas plataus masto politinis ir prekybinis susitarimas su ES.
Asociacijos sutartį buvo planuojama pasirašyti per šią savaitę Vilniuje įvyksiantį viršūnių susitikimą.
Praėjusią savaitę vyriausybė netikėtai nusprendė, kad sustabdo visą pasirengimą dėl Asociacijos sutarties su ES pasirašymo Vilniuje šią savaitę. Ši sutartis reikštų istorinį nutolimą nuo Kremliaus.
Tokį sprendimą vyriausybė priėmė Ukrainos parlamentui nepriėmus įstatymų projektų, pagal kuriuos būtų buvusi paleista kalinama opozicijos lyderė Julija Tymošenko.
Tai buvo svarbiausia ES sąlyga Ukrainai.
Maskvos spaudimas
Vyriausybė savo sprendimą aiškino „nacionalinio saugumo“ sumetimais, bet sulaukė Vakarų kaltinimų, kad pasidavė Maskvos spaudimui.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris ne kartą grasino Ukrainai atsakomaisiais veiksmais, jeigu Kijevas pasirašys minimą sutartį, savo ruožtu apkaltino ES „šantažuojant“ Ukrainą.
Kremlius nori, kad Ukraina priklausytų jo Muitų sąjungai, kurioje taip pat yra buvusios sovietinės Baltarusija ir Kazachstanas.
Lingvistinė ir istorinė linija dalija Ukrainą į Kremliui draugišką, daugiausia rusiškai kalbančią rytinę dalį ir nacionalistinius, ukrainietiškai kalbančius vakarus, ir V.Janukovyčiaus sprendimas sustabdyti derybas su ES tikriausiai vėl skaldys šalį.
Sekmadienį daugeliui provakarietiškų ukrainiečių protestuojant prieš vyriausybės sprendimą, kiti išėjo į gatves ginti Ukrainos ryšių su istorine šeimininke Rusija.
Milicija nurodė, kad pagrindiniame sekmadienio mitinge dalyvavo 23 tūkst. žmonių, bet opozicija paskelbė, kad dalyvių buvo daugiau kaip 100 tūkstančių.
Rūpi valdžia
Vyriausybė savo sprendimą atsisakyti sutarties su ES aiškino ekonominiais sunkumais, bet daugelis stebėtojų sako, kad V.Janukovyčiaus baimė dėl savo asmeninės ateities nusvėrė susirūpinimą dėl šalies kurso.
Daugelis sakė, kad V.Janukovyčius nėra suinteresuotas paleisti savo nesutaikomos priešininkės J.Tymošenko iki 2015 metų prezidento rinkimų.
„Janukovyčiui ir visiems jo draugams rytuose nėra nieko svarbiau už išlikimą valdžioje, - pirmadienį redaktoriaus skiltyje rašė Rusijos verslo dienraštis „Vedomosti“. - Janukovyčiui nerūpi, kuriai sąjungai Ukraina priklausys, jeigu jis jai nevadovaus“.
