Dramatiškas įspėjimas buvo paskelbtas kitą dieną, kai J. Bidenas ir V. Putinas dvi valandas kalbėjosi vaizdo ryšiu, ir JAV lyderis sakė, kad jo kolega iš Rusijos gavo „žinią“.
Po pokalbio su V. Zelenskiu J. Bidenas paskambins devynioms NATO Rytų Europos šalims, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, ir aptars viršūnių susitikimą su V. Putinu, pranešė Baltieji rūmai.
V. Zelenskis „teigiamai“ įvertino tai, kad JAV ir Rusijos lyderiai pasikalbėjo tiesiogiai. „Manau, kad Ukrainos pergalė yr tai, kad JAV visada rėmė Ukrainą, mūsų suverenitetą ir nepriklausomybę“, – po V. Putino ir J. Bideno skambučio sakė Ukrainos lyderis.
Po J. Bideno ir V. Putino derybų Vakarų Europos šalys sustiprino diplomatinį spaudimą Kremliui. Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas perspėjo dėl „pasekmių“ dujotiekiui „Nord Stream 2“, prieštaringai vertinamo Rusijos projekto tiekti Vokietijai gamtines dujas. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija perspėjo, kad Rusija susidurs su „strateginėmis didelio masto pasekmėmis“. JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė išgirdęs panašią žinią per derybas su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu. Jiedu „sutiko, kad reikia greitai priversti Rusiją sumokėti didžiulę kainą, jei ji eskaluos agresiją Ukrainoje“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
„Nusikalstamas neveikimas“
V. Putinas teisino Rusijos iki 100 tūkst. karių perkėlimą prie Ukrainos sienos per pastarąsias kelias savaites kaip gynybinę priemonę, Kremliui baiminantis, kad buvusi sovietinė Ukraina bus įtraukta į NATO sferą. Trečiadienį V. Putinas atsisakė pasakyti, ar planuoja įsiveržti į Ukrainą. Jis sakė, kad vien stebėti, kaip NATO artėja prie Rusijos, prilygtų „nusikalstamam neveikimui“, ir tvirtino, kad Maskva turi „teisę ginti savo saugumą“.
„Negalime nesijaudinti dėl galimo Ukrainos priėmimo į NATO, nes po to neabejotinai bus dislokuoti atitinkami kariniai kontingentai, bazės ir ginklai, kurie mums kelia grėsmę“, – sakė jis.
Per derybas su J. Bidenu Rusijos lyderis pareikalavo, kad Vakarai suteiktų teisines garantijas, kad NATO nebesiplės į Rytus.
Į Vakarus orientuota Ukrainos vyriausybė nori įstoti į NATO karinį aljansą, tačiau dar nė nepriartėjo prie tokios galimybės. Rusijos kariai jau okupuoja Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, o Rusijos remiamos separatistų pajėgos atplėšė promaskvietišką Rytų Ukrainos teritorijos dalį.
Naujos derybos dėl paliaubų
Trečiadienį Ukraina surengė naują derybų raundą dėl paliaubų, daugiausia dėmesio skyrė kovų užbaigimui, sulaikytųjų paleidimui ir kelionių tarp Kijevo ir separatistų regionų atnaujinimui. ESBO nurodė, kad paliaubų pažeidimų skaičius per pastarąsias dvi savaites buvo „mažesnis“ lyginant su ankstesnėmis savaitėmis, tačiau padėtis fronto linijoje „vis dar kelia susirūpinimą“.
V. Zelenskis paragino atsiskyrusias valstybėles atidaryti kontrolės punktus, kad separatistų kontroliuojamuose regionuose gyvenantys žmonės galėtų patekti į Kijevo kontroliuojamą teritoriją. „Ypač dabar, prieš Kalėdų ir Naujųjų metų šventes, tai labai svarbu humanitariniu požiūriu“, – trečiadienį sakė V. Zelenskis.
J. Bidenas sakė, kad, be ekonominių priemonių, nauja Rusijos ataka prieš Ukrainą sukels didesnį JAV karinį dalyvavimą Rytų Europos NATO sąjungininkių teritorijoje.
Jungtinės Valstijos glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos kariuomene ir nuo 2014 metų skyrė šaliai daugiau nei 2,5 mlrd. dolerių.
