Praeitą savaitgalį buvusiems karinių jūrų pajėgų vadams paskelbus atvirą laišką, kritikuojantį prezidento siūlymus iškasti vadinamąjį Stambulo kanalą, policija sulaikė dešimt iš jų, o dar keturiems nurodė prisistatyti į nuovadas.
Per šiuolaikinės Turkijos istoriją įvyko ne vienas perversmas, organizuotas kariškių, laikančių save sekuliarią tvarką užtikrinančios konstitucijos pagrindiniais garantais šalyje, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
R. T. Erdogano įtūžis buvo nukreiptas į laišką, pasirašytą 104 dimisijos admirolų, kuriuo prezidentas buvo raginamas laikytis 1936 metų Montrė konvencijos sąlygų.
Šia sutartimi siekiama demilitarizuoti Juodąją jūrą, nustatant griežtas taisykles karo laivų tranzitui Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais.
Tačiau R. T. Erdogano planas iškasti naują 45 kilometrų ilgio laivybos kanalą į vakarus nuo Bosforo palieka neatsakytą klausimą, ar ankstesnė sutartis būtų taikoma ir naujam maršrutui.
Buvę kariškiai savo laiške pabrėžė, kad 1936 metų sutartis „geriausiai apsaugo Turkijos interesus“.
R. T. Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad „dimisijos admirolų, iš kurių susivienijo 104, pareiga – neskelbti deklaracijų su užuomina apie politinį perversmą“.
„Šalyje, kurios praeityje apstu perversmų, [naujas] grupės dimisijos admirolų mėginimas [tai padaryti] niekada negali būti priimtas“, – pabrėžė prezidentas, pirmininkaudamas susitikimui su savo pagrindiniais padėjėjais.
Jūrų doktrinos tėvas
Ankaros vyriausiasis prokuroras apkaltino dimisijos admirolus „naudojant jėgą ir smurtą konstitucinei tvarkai panaikinti“, pranešė transliuotojas NTV.
Tokią kaltinimų formuluotę prokurorai naudojo prieš R. T. Erdogano kritikus, pasiųstus už grotų po nesėkmingo 2016 metų pučo.
Tarp pirmadienį sulaikytų dimisijos admirolų yra iškiliausių buvusių šalies karinio jūsų laivyno vadų. Vienas jų – Cemas Gurdenizas, vadinamas Turkijos kontroversiškos naujosios jūrų doktrinos „Mėlynoji tėvynė“ tėvu.
C. Gurdenizas laikomas vadinamosios eurazianizmo politinės doktrinos, kuriai būdingas antivakarietiškas naratyvas, šalininku. Eurazianistai, kurių esama Turkijos kariuomenėje, pasisako už glaudesnius santykius su Kinija, Iranu bei Rusija, nors tai gali pakenkti šalies pozicijoms Šiaurės Atlanto aljanse.
Kai kurie analitikai mano, kad planai iškasti vadinamąjį Stambulo kanalą kelia grėsmę Maskvai. Tikėtina, kad šis laivybos kelias užtikrintų NATO nevaržomą patekimą į Juodąją jūrą, kurioje esantį Krymo pusiasalį, priklausantį Ukrainai, Rusija aneksavo 2014 metais.
Šis projektas kelia susirūpinimą Rusijai, nes kanalu „į Juodąją jūrą bet kuriuo metu galėtų atplaukti bet koks skaičius karo laivų“, rašė amerikiečių analitikas Paulas Goble'as pernai idėjų kalvės „The Jamestown Foundation“ paskelbtame straipsnyje.
Tai „paskatintų kitas pakrantės valstybes nusigręžti nuo Maskvos ir tariamai keltų grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui“, rašė analitikas.
„Sustiprins mūsų suverenitetą“
Dimisijos admirolai nerimauja, kad dėl naujo kanalo Turkijai tektų pasitraukti iš 1936 metų sutarties. Toks žingsnis supykdytų Rusiją, o šalis netektų savo neutraliteto neramiame regione.
R. T. Erdoganas sakė, kad „visiškai neteisinga“ siūlomą kanalą sieti su ta sutartimi.
Tačiau jis pridūrė, kad kanalas „sustiprins mūsų suverenitetą“, užsimindamas, kad kažkada vėliau Turkija gali pasitraukti iš pakto.
„Kol kas neketiname trauktis iš Montrė [konvencijos], – sakė prezidentas. – Tačiau jei ateityje iškils poreikis, galėsime peržiūrėti bet kurią konvenciją.“
2018 metais R. T. Erdoganas užsitikrino teisę išvesti Turkiją iš sutarčių be parlamento pritarimo.
Perversmai yra opi tema Turkijoje, nes šios šalies kariškiai 1960–1980 metais nuvertė tris vyriausybes.
Dėl 2016 metais surengto bandymo nuversti R. T. Erdoganą Ankara apkaltino Jungtinėse Valstijose gyvenančio įtakingo musulmonų pamokslininko Fethullah Guleno šalininkus kariuomenėje.