Per trumpą vizitą, prezidentūros įvardytą kaip inspekciją, R. T. Erdoganas apžiūrėjo, kaip atliekami soboro pertvarkymo darbai. Paskelbtose nuotraukose matyti pastato viduje įrengti pastoliai.
Turkijos religinių reikalų direktoratas „Diyanet“ nurodė, kad krikščionių ikonos bus uždengtos užuolaidomis ir neapšviestos „atitinkamomis priemonėmis pamaldų laiku“.
Kol kas neaišku, ar R. T. Erdoganas bus tarp maždaug 500 maldininkų, dalyvausiančių ateinantį penktadienį planuojamose surengti pamaldose.
Turkijos aukščiausioji administracinio teismo institucija atvėrė kelią vėl padaryti Švč. Išminties soborą, mečete, panaikinusi beveik prieš šimtmetį statiniui suteiktą muziejaus statusą.
VI amžiuje pastatytas soboras muziejumi buvo paskelbtas 1935 metais. Nuo tada jis buvo atviras visiems lankytojams, kad ir kokio tikėjimo jie būtų.
Anksčiau šią savaitę „Diyanet“ nurodė, kad ne pamaldų laiku pastatas išliks atviras visiems lankytojams.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas kompleksas buvo pirmoji krikščionių katedra tuometėje Bizantijos imperijoje, bet Osmanų imperijai 1453 metais užkariavus Konstantinopolį (dab. Stambulą) soboras buvo paverstas mečete.
Muziejumi jis buvo padarytas vykdant sekuliarias reformas, po Pirmojo pasaulinio karo subyrėjus Osmanų imperijai ir susikūrus šiuolaikinei respublikai, vadovaujant jos įkūrėjui Mustafai Kemaliui Ataturkui.
R. T. Erdoganas praeitais metais pareiškė, kad paversti soborą muziejumi buvo „labai didelė klaida“.
Sprendimas vėl padaryti pastatą mečete supykdė krikščionis ir padidino įtampą tarp istorinių priešininkių Turkijos ir Graikijos, kurios dabar yra NATO sąjungininkės.