Böhmermanno atvejas apnuogina ne vieną principinę Vokietijos ir Turkijos skirtybę: visiškai kitokią spaudos bei žodžio laisvės, demokartijos, garbės sampratą. Stiprėja įtarimas, kad politinis Berlynas susaistė save, pabėgėlių krizės sprendimą atiduodamas į Turkijos autokrato rankas.
O viskas prasidėjo nuo šmaikščios dainelės, kovo 17 dieną transliuotos Šiaurės Vokietijos televizijos NDR politinės satyros laidoje, - joje nepiktai pasišaipyta iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano spaudos laisvės ir demokratijos sampratos. Tačiau Turkijos vadovui ir to buvo per daug: Vokietijos ambasadorius Ankaroje Martinas Erdmannas dėl šios satyros buvo net du kartus kviestas pasiaiškinti.
Ši absoliučiai neadekvati reakcija ir paskatino valstybinio Vokietijos televizijos kanalo ZDF satyrinės laidos „Neo Magazin Royale“ vedėją J.Böhmermanną surengti Turkijos prezidentui literatūros ir meno laisvės „pamokėlę“: pademonstruoti jam (o ir visiems žiūrovams) skirtumą tarp satyros ir „įžeidžiančio eilėraščio“.
Edukacinis komiko užmojis
Laidą J.Böhmermannas pradėjo paaiškinimu, jog satyrą Vokietijoje bei Europoje gina meno, spaudos ir žodžio laisvė. Ir kad čia negalima lyg niekur nieko pareikalauti, jog vyriausybė kam nors nepatikusią satyrą pašalintų iš interneto. Böhmermannas džiaugėsi, kad susiskaldžiusioje Vokietijoje visi vienbalsiai pasipiktino šiuo Erdogano mėginimu riboti spaudos laisvę pagal „despotams ir diktatoriams būdingą žodžio laisvės supratimą“.
Tačiau ir Vokietijoje, ir Europoje esama atvejų, kai iškyla grėsmė būti patrauktam teisminėn atsakomybėn: tai „įžeidžiantis eilėraštis“, kuriuo asmuo ar asmenys sąmoningai šmeižiami, žeminami, koneveikiami. Tokį eilėraštį galima po to (ne prieš tai) uždrausti, pašalinti jį iš mediatekos, - stengėsi išryškinti skirtumą tarp teisiškai reglamentuojamos spaudos laisvės ir cenzūros J.Böhmermannas.
„Įžeidžianti kritika“ yra juristinė sąvoka – aiškino jis. O vaizdumo dėlei pateikė iš virtinės Erdogano adresu išsakytų įžeidimų bei pravardžiavimų susidedantį „eilėraštį“, sukėlusį vos ne diplomatinę krizę.
Orientališka garbės samprata
Taip pateikto „įžeidžiančio eilėraščio“ negalima vertinti išplėšus jį iš konteksto. Antra vertus, akivaizdu, jog satyrikui magėjo provokuoti hipertrofuotu įžeidumu pasižymintį Turkijos prezidentą. Ir provokacija suveikė: R.T.Erdoganas taip įsikarščiavo, jog „įžeidžiantį eilėraštį“ pavadino nusikaltimu žmogiškumui.
Dabar, kaip aiškėja iš Turkijos medijų reakcijos, drauge su prezidentu jaučiasi įžeista ir pažeminta visa tauta. Vokietijos turkai reagavo šimtais skundų prieš satyriką Böhmermanną bei televizijos kanalo ZDF vadovus. O po pereitą sekmadienį vykusios Böhmermanno bylai skirtos „Anne Will“ televizijos diskusijų laidos netgi sulaukta grasinimų susprogdinti televizijos studiją.
Toje pačioje laidoje dalyvavusi Europiečių-turkų demokratų sąjungos (UETD) atstovė Betül Cerrah klausė, ar vokiečiai nenorėtų pas save matyti tų 2,5 milijonų dabar Turkijoje gyvenančių pabėgėlių, ir tai taip pat nuskambėjo kaip grasinimas. O ketvirtadienio diskusijų laidoje „Maybrit Illner“ tos pačios sąjungos generalinis sekretorius Bülentas Bilgi, prabilęs apie įžeistą „visos tautos“ garbę, puse lūpų perspėjo dėl galimų netikėtų skaudžių pasekmių.
Žinant, kad ir Vokietijos turkų bei kitose musulmoniškose bendruomenėse nužudymai dėl „nuplėštos garbės“ nėra toks jau retas atvejas, pagrindo nerimauti esama. Veikiausiai dėl to satyrikui ir jo šeimai paskirta policijos apsauga.
Erdogano advokatas žada eiti „iki paskutinės instancijos“
Hubertus von Sprenger, Turkijos prezidento Vokietijoje advokatas, sakėsi imsiąsi visų įmanomų priemonių, kad Janas Böhmermannas „būtų nubaustas ir ateityje jam nekiltų noro ką nors panašaus pakartoti.“
Dar prieš pasigirstant oficialiai reakcijai iš Turkijos, Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefoniniame pokalbyje su Turkijos premjeru šį eilėraštį pavadino „sąmoningai įžeidžiančiu“. Ir nors ji po to pabrėžė, kad Vokietijos konstitucija garantuoja „žodžio, mokslo ir, žinoma, menų laisvę“, valstybinis transliuotojas ZDF tuoj pat išėmė laidos įrašą iš mediatekos. Nutiko taip, kaip savo laidoje ir prognozavo satyrikas.
Dabar reikia laukti, ar išsipildys ir kita jo prognozė: satyrikas bus nuteistas ir galbūt net pasodintas į kalėjimą. Štai čia ir atsiveria kanclerei jo paspęsti spąstai: baimindamasi supykdyti Turkijos vadovą ir taip sužlugdyti savąjį pabėgėlių krizės sprendimo planą, ji leido iškelti satyrikui bylą pagal apdulkėjusį, dar iš XIX amžiaus užsilikusį, baudžiamojo kodekso 103 straipsnį – dėl užsienio valstybinių institucijų ar atstovų įžeidimo. Įstatymas už šį nusikaltimą numato iki penkerių metų įkalinimo bausmę.
Bylos už Erdogano įžeidimą Turkijoje iškeltos net vaikams
Kaip rašo Vokietijos žurnalas „Stern“, skundas dėl įžeidimo prieš Janą Böhmermanną anaiptol nėra vienintelis. Vokiečių satyrikas – tik vienas iš 1845 asmenų, kurių įžeistas Erdoganas jaučiasi esąs ir kuriems dabar Turkijoje iškeltos bylos. Tarp kaltinamųjų – žurnalistai, karikatūristai, komikai, dainų kūrėjai, rašytojai, opozicijos politikai, bet ir didelis būrys privačių asmenų, netgi vaikų.
Visiems jiems gresia bausmė, įskaitant įkalinimą iki ketverių metų. Taip pat ir vaikams, jei teismas pripažins jų kaltę. Tik vienas pavydys: du dvylikos ir trylikos metų moksleivius teismas reikalavo nubausti nuo 14 mėnesių iki 4 metų kalėjimo už tai, kad šie nuplėšė plakatą su Erdogano atvaizdu, - rašo „Stern“.
Šiomis dienomis turkų žiniasklaida pranešė apie naujausią įžeistos garbės bylą: Erdoganas padavė į teismą turkų opozicinės partijos CHP lyderį Kemalą Kilicdaroglu, reikalaudamas iš jo sumokėti 31.000 eurų baudą už tai, kad šis išvadino Erdoganą „seksualiai ir politiškai išsigimusiu“. Beje, tik po to, kai prezidentas jį patį panašiais žodžiais įžeidė.
Socialdemokratai kaltina nuolaidžiavimu
Socialdemokratų frakcijos bundestage vadovas Thomas Oppermannas kritikavo kanclerės Angelos Merkel sprendimą, pasidavus Turkijos spaudimui, leisti Janui Böhmermannui iškelti baudžiamąją bylą. „Šį sprendimą laikau neteisingu, – rašė jis twitterio paskyroje. – Satyros teisinis persekiojimas dėl „jo didenybės įžeidimo“ nesiderina su modernia Vokietija.“
Kairiųjų frakcijos lyderė Sahra Wagenknecht pasiuntė žinutę: „Tiesiog neįmanomas keliaklupsčiavimas: Merkel gūžiasi prieš turkų depotą Erdoganą ir aukoja spaudos laisvę Vokietijoje.“
Krikščionių demokratų generalinis sekretorius Peteris Tauberis užsistojo Merkel: „Federalinė vyriausybė rimtai žiūri į teisinę valstybę. Net jei kartais ir truputį skauda,“ – rašė jis.
O komikas Oliveris Kalkofe pranašavo: „Tai Merkel kanclerystės pabaigos pradžia. Man gėda dėl tokio bestuburiškumo.
Ar Vokietija išdrįs Turkijai priminti, kas išties yra nusikaltimas žmogiškumui?
Ir štai, dabar prie visų tų mažų ir didelių „nusikaltėlių“ prisijungė dar vienas - „nusikaltėlis žmoniškumui“ nekalta juokdario išraiška. Jis įžeidė autokratą, savo šalyje paminantį žmogaus teises, spaudos ir žodžio laisvę, engiantį tautines mažumas, už atviras kalbas apie armėnų genocidą patraukiantį teisminėn atsakomybėn.
Vokietijos bundestago Užsienio reikalų komisijos narys Jürgenas Trittinas (Žaliųjų partija) priekaištavo federalinei vyriausybei, kad ši pastaruoju metu „per atvirai puola Turkijai ant kaklo“. Taip, Vokietijai reikalainga Turkijos pagalba karui Sirijoje baigti ir pabėgėlių krizei spręsti. „Tačiau tai nereiškia, kad turėtume elgtis nuolankiai ir pagal susiklosčiusias politines aplinkybes leisti suabejoti mūsų pamatinėmis vertybėmis“, - sakė Trittinas žurnalui „Stern“.
Vokietijos valdžia jau liovėsi rėmusi kurdų mažumų jų kovoje už savo teises. Dabar politikas baiminasi, kad Berlynas nebedrįs žengti ir taip jau be galo suvėlinto žingsnio: Osmanų imperijos 1915 metais vykdytų armėnų žudynių pagliau oficialiai pripažinti kaip genocido. „Tai ir būtų tai, ką vadinu nuolankumu,“ - sakė J.Trittinas.
Diskusijos dėl „įžeidžiančio eilėraščio“ iš priedangos išviliojo Europiečių-turkų demokratų sąjungos narius: šių jau Vokietijoje gimusių veikėjų pasisakymai atskleidė, kad modernus sąjungos pavadinimas yra tik maskuotė. Nes Turkijoje jie sakėsi neįžvelgią jokių žmogaus teisės pažeidimų, nes neigė karinius Turkijos veiksmus prieš kurdus ir vadino Erdogano Turkiją demokratine valstybe.
J.Böhmermanno byla iškėlė ir dar vieną principinį klausimą: ar įmanoma šalį su tokia demokratijos samprata ir tokiu vadovu įsivaizduoti Europos Sąjungoje?
Įžeidė memas
Panašių cenzūros pavyzdžių apstu ir pačioje Turkijoje. R. T. Erdogano pykčio sulaukė vienas Turkijos pilietis, palyginęs Prezidento atvaizdą su personažu Gollum'u iš J. R. R. Tolkieno knygos „Žiedų valdovas". Savo „Twitter" paskyroje vyras publikavo fotomontažą, kuriame šmaikštaudamas palygino R. T. Erdoganą su išgalvotu personažu iš „Žiedų valdovo" filmų.
Gydytojas Bilginas Cifti neteko darbo ligoninėje ir buvo patrauktas atsakomybėn, praneša BBC. Teismas sudarė darbo grupę, kuriai pavedė išsiaiškinti, ar personažas iš tiesų panašus į R. T. Erdoganą ir ar vyras tokiu būdu įžeidė šalies Prezidentą.