Daugiau nei 174 tūkst. balsavimo apylinkių atvėrė duris 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir veiks iki 17 val. vakaro. Balsavimo teisę šalyje turi per 53,7 mln. Turkijos piliečių.
R.T.Erdoganas, kuris ilgiau negu dešimtmetį dirbo premjero poste, o pernai rugpjūtį buvo išrinktas prezidentu, nori, kad valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) užsitikrintų dviejų trečdalių daugumą, kuri leistų pakeisti pagrindinį šalies įstatymą ir pertvarkyti Turkijos parlamentinę santvarką į prezidentinę.
Tačiau oponentai baiminasi, kad tai gali žymėti vieno žmogaus valdymo pradžią. Tikėtina, kad R.T.Erdoganas sieks kitos prezidento kadencijos, kad valdžioje liktų iki 2024 metų.
„Per ankstesnius rinkimus balsavau už AKP, nes jie gerai padirbėjo. Bet mano pasitikėjimas jais išblėso“, – sakė 42 metų Muratas Sefagilas, kuris Stambule prekiauja vaisiais ir kuris dabar žada balsuoti už opozicinę Respublikos liaudies partiją (CHP).
Tačiau 50-metis mokyklos durininkas Mehmetas Kose sakė: „Mes savo širdimis susiję su AKP. Šiemet vėl balsavau už juos, nes noriu, kad Turkija būtų valdoma prezidentine sistema.“
Nors AKP, kurios vienas iš įkūrėjų yra R.T.Erdoganas, triskart triuškinamai laimėjo visuotinius rinkimus 2002, 2007 ir 2011 metais, pastebima ženklų, kad šios partijos palaikymas pradeda blėsti, lėtėjant ekonomikai ir stiprėjant kritikai dėl prezidento autoritarinių polinkių, kuriuos įžvelgia jo oponentai.
R.T.Erdoganas ir premjeras Ahmetas Davutoglu daug dėmesių skyrė rinkimų kampanijos susitikimams visoje Turkijoje, siekdami užmegzti ryšį su šalies rinkėjais. Jų kampanijos šūkis – „Kiti kalba, o AKP veikia“.
Daugiausiai klausimų kyla, ar prokurdiška Liaudies demokratų partija (HDP), taip pat populiari tarp moterų ir gėjų dėl liberalios socialinės politikos programos, sugebės peržengti 10 proc. balsų slenkstį, kad patektų į 550 vietų parlamentą.
Jeigu HDP tai pavyktų padaryti, gali žlugti AKP planai laimėti dviejų trečdalių daugumą (mažiausiai 367 vietas), reikalingą pakeisti konstitucijai, priimtai po 1980 metų karinio perversmo.
„Tikiuosi, kad birželio 8-ąją pabusime naujai ir laisvesnei Turkijai“, – sakė HDP lyderis Selahattinas Demirtasas, atiduodamas savo balsą Stambule.
„Tikiu, kad mes ranka rankon sukursime ateitį, kur turėsime daugiau laisvės“, – sakė jis.
Valdantiesiems taip pat gali nepavykti užsitikrinti trijų penktadalių daugumos (330 mandatų), reikalingų inicijuoti referendumui šiuo klausimu.
Be to, jeigu šiuose rinkimuose pagrindinė opozicinė CHP, trečia populiariausia Nacionalistų judėjimo partija (MHP) ir HDP tvirtai pasirodytų, AKP gali netgi prarasti paprastą daugumą ir turėtų suformuoti koaliciją – pirmąkart po 2002 metų, kai rinkimuose įveikė griežtai sekuliarią, kariškių palaikomą vyriausybę.
Šie rinkimai vyks itin svarbiu momentu šiuolaikinės Turkijos istorijoje, tvyrant neaiškumui dėl įstrigusių šalies pastangų įstoti į Europos Sąjungą, gebėjimo užtikrinti 1,3 tūkst. kilometrų sienos su Iraku ir Sirija apsaugą, taip pat dėl šalyje esančių 1,8 mln. sirų pabėgėlių ateities.
Apklausų rezultatai Turkijoje neretai būna nepatikimi ir ne visuomet objektyvūs. Tačiau kelių didesnį autoritetą turinčių agentūrų tyrimai rodo, kad AKP surinks gerokai mažiau balsų negu 2011 metais, kai už ją balsavo 50 proc. rinkėjų. Prognozuojama, kad šįkart už valdančiuosius gali balsuoti 40–45 proc. rinkėjų.
„Kritinis lygis AKP – 43 procentai“, – sakoma finansų tarpininkų ir analizių bendrovės „BGC Partners“ padalinio Stambule ekspertas Ozguras Altugas. Pasak jo, jeigu į parlamentą patektų HDP, o AKP surinktų mažiau negu 43 proc. balsų, koalicija taptų neišvengiama.
Rinkimų kampanija vyko Turkijoje didėjant susirūpinimui dėl R.T.Erdogano vadovavimo. Šis pamaldus lyderis, dažnai matomas laikantis rankose Koraną, ignoruoja tradiciją, kad prezidentas turėtų būti apolitiškas; šią jo nuostatą palaiko ir AKP.
R.T.Erdoganas ne kartą buvo griežtai užsipuolęs žiniasklaidą: prezidentas perspėjo sekuliaraus dienraščio „Cumhuriyet“ vyriausiąjį redaktorių Caną Dundarą, kad jam teks „brangiai sumokėti“ už pirmame puslapyje išspausdintą straipsnį, kuriame teigiama, kad Turkija mėgino aprūpinti ginklais islamistus sukilėlius Sirijoje.
Tuo tarpu JAV dienraščiui „The New York Times“ savo vedamajame parašius, kad dėl R.T.Erdogano valdymo virš Turkijos telkiasi „tamsūs debesys“, prezidentas pareiškė, kad tas laikraštis tėra „šiukšlės“.