aA
Į Osaką tryliktąjį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą vykstantis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra gerokai nusilpusi figūra, turbūt silpniausia, kokia jis kada yra buvęs savo pasaulio bendražygių draugijoje.
Donaldas Trumpas, Emmanuelis Macronas, Recepas Tayyipas Erdoganas
© Reuters / Scanpix

Jis atvyksta po žeminančio pralaimėjimo Stambule, jo šaliai išgyvenant pirmą per dešimtmetį ekonominę recesiją ir smarkai pakrikus šalies santykiams su Vakarais.

Turkijai gresia sankcijos dėl rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 „Triumf“ įsigijimo, o Europos Sąjunga (ES) grasina įšaldyti muitų sąjungos derybas dėl Turkijos vykdomos neteisėtos gręžimo veiklos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, R. T. Erdoganas atsidurs geopolitiniame „paskutinio šanso“ užkaboryje.

Neišvengiamai artėjantis Turkijos įsigytų rusiškų zenitinių raketų sistemų S-400 pristatymas pakurstys įvykius, kurie greičiausiai suduos dar skaudesnį smūgį šalies ekonomikai, o santykius su NATO priartins prie „lūžio taško“.

Donaldui Trumpui gali taip pat atsiverti paskutinė galimybė – atitraukti Turkiją nuo vis stiprėjančios Rusijos įtakos ir grąžinti ją į jai priklausančią vietą aljanse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas irgi sieks pasinaudoti naujai atsivėrusiu Turkijos lyderio pažeidžiamumu.

Bet D. Trumpas turi geresnių argumentų.

Turkijos prezidentui nereikia priminti, ką jo šalis prarastų, jei ji įrengtų rusiškas sistemas: Jungtinės Valstijos išmestų Turkiją iš naikintuvų F-35 programos, sustabdytų šalies dalyvavimą jų atsarginių dalių gamyboje ir galimai įvestų naujas sankcijas ir taip sverdinčiai Turkijos ekonomikai.

Bet R. T. Erdoganas įvarė save į kampą, primygtinai tvirtindamas, jog jo šalis vis tiek pirks S-400, kad ir kokie būtų padariniai. Neseniai patyręs rimčiausią politinį fiasko per keletą metų, jis gali būti nelinkęs pasirodyti silpnas, atšaukdamas sandorį.

Tad užuot kartojęs grasinimus, D. Trumpas turėtų pasistengti suteikti R. T. Erdoganui progą nusileisti, nepakenkiant savo reputacijai.

Paprasčiausias variantas galėtų būtų pavadintas „Kipro sprendimu“. Dešimtajame dešimtmetyje graikų remiama Kipro valdžia įsigijo rusiškų S-300 raketų gynybos sistemą, tuo įžiebdama krizę NATO aljanse. Turkija, tvirtindama, kad jos lėktuvai atsidurs raketų zonoje, pagrasino kariniais smūgiais, jeigu šios sistemos bus įrengtos.

Tai, savo ruožtu, sukėlė pavojų trapiai taikai tarp NATO narių, Turkijos ir Graikijos. Galiausiai, dalinai tarpininkaujant amerikiečiams, S-300 sistema buvo perkelta į graikų Kretos salą, pakankamai toli, kad keltų grėsmę turkų lėktuvams. Rusija gavo savo pinigus, o taika tarp Ankaros ir Atėnų buvo atkurta.

Turkijos S-400 raketų sandoris yra daug sudėtingesnis. Pavojus gresia ne tik vienai NATO narei, bet ir viso aljanso saugumui. JAV ne kartą įspėjo Turkiją dėl jos planų pirkti rusiškas raketų sistemas, kurios gali kelti pavojų pažangių karinių lėktuvų F-35 saugumui.

JAV pareigūnai reiškė susirūpinimą, kad Rusija galėtų gauti duomenų apie naujos kartos naikintuvus, tokius kaip F-35, ir padidinti savo sistemų galimybes numušti vakarietiškus lėktuvus bei susilpninti F-35 veiksmingumą prieš rusišką raketų kompleksą. S-400 sistema negali būti paprastai perkelta į kurią nors NATO lokaciją.

Tačiau susiklosčiusioje situacijoje Turkija turi vieną išeitį: ji gali priimti sistemą... ir tiesiog niekada jos neįrengti. Ir jeigu R.T. Erdoganas įsipareigotų ilgam užkonservuoti S-400 – galbūt vienoje iš NATO bazių Turkijoje, – grėsmė aljansui išnyktų. Rusijai, kaip ir Kipro atveju, vis tiek būtų sumokėta. Sistema, manoma, kainuos 2,5 mlrd. JAV dolerių.

Tuo pat metu D. Trumpas galėtų priminti R. T. Erdoganui, kad Turkija jau turi alternatyvą: Jungtinės Valstijos sušvelnino savo priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ pasiūlymą, sutikdamos perkelti dalį jos technologijų, ir tokiu būdu, kartu su F-35 sistema, Turkijos saugumo poreikiai būtų visiškai patenkinti.

V. Putinas gali karštai užprotestuoti, nes jis žūtbūt siekia atplėšti Turkiją nuo NATO. O Rusijai netrūksta įtakos svertų Turkijai, tiek pasitelkiant gamtinių dujų interesus, tiek trapų bendradarbiavimą Sirijoje. Bet R. T. Erdoganas žino, kad JAV svertas yra daug didesnis, ypač jų įtaka Turkijos ekonomikai.

„Kipro sprendimo“ variantas suteiktų R.T. Erdoganui politinę išeitį, progą nukrypti nuo pavojingo kurso, kurio jis laikėsi pastaraisiais metais. Jeigu jis vis dėlto tokį variantą atmestų, D. Trumpas bent jau žinotų, kad jis suteikė NATO sąjungininkei puikią progą išnaudoti visas galimybes reabilituoti savo vardą.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(60 žmonių įvertino)
4.2833

Top naujienos

Nuodingas Turkijos „taikos šaltinis“: tikrasis tikslas – perbraižyti žemėlapį? Erdoganas pasitelkė pavojingus sąjungininkus (68)

Po Turkijos karinės invazijos į Šiaurės Siriją Vokietijos politikai ir politiniai apžvalgininkai...

Metų seklys: žmona drabužius pirkdavo Monake, vyro seifas banke prikimštas pinigų ir aukso (112)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Sudarė būsimų eurokomisarų reitingą: Sinkevičiaus pozicija – pavojinga (104)

Pasibaigus kandidatų į Europos komisarus klausymams Europos Parlamente (tų, kuriuos prileido prie...

Iš prekybos centro aikštelės su automobiliu iškritusi moteris reikalauja 200 tūkst. eurų (125)

Sostinėje iš prekybos centro „Europa“ daugiaaukštės aikštelės su automobiliu iškritusi ir...

SEB ištaisė pinigų nuskaičiavimo klaidą: su ja susidūrusiems klientams žada lengvatų (16)

SEB banko klientams, kuriems praėjusį sekmadienį dėl techninės klaidos buvo dar kartą...

Etiketas prie stalo: šias klaidas kartoja visi, bet taip elgtis nederėtų (3)

Šiais laikais, net kai kviestinės vakarienės nebėra labai formalios, vis vien nepriimtina kalbėti...

Eutanazijai pasiryžusios moters istoriją papasakojęs režisierius: ji norėjo, kad žmonės galėtų rinktis

Dokumentinių filmų režisierius iš Slovakijos Tomáš Krupa pabrėžia: jis pats nėra nei už, nei...

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis ne tik Karaliui, bet ir Kamblevičiaus sūnui (89)

Didžiausioje kontrabandos byloje – nuosprendis: Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti...

Imkite pavyzdį iš Kembridžo kunigaikštienės – kulotės taps būtinybe ir jūsų garderobe

Plačios trumpintos kelnės, kitaip dar vadinamos kulotės, gali būti bazinio garderobo dalis....

Grafystės policijos ieškomiausių nusikaltėlių dešimtuke – du lietuviai (13)

Anglijos Lankašyro grafystė paviešino dešimties labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąrašą....