Turkijai artėjant prie karo su Rusijos remiamomis Sirijos pajėgomis, Ankara kreipėsi į Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungininkes prašydama paramos konflikte, o tai gali pakenkti jos draugiškiems santykiams su Maskva. Radikalus posūkis įvyko, iškilus pavojui dėl masinės pabėgėlių bangos į Turkiją ir turkų remiamų sukilėlių Sirijoje pralaimėjimo.
Į tai reaguodama, Ankara dairosi į Vašingtoną ir prašo jo dislokuoti dvi oro erdvės gynybos sistemas „Patriot“ šalies pietuose, siekdama atgrasyti Damaską ir jį remiančią Maskvą nuo karinių veiksmų Sirijos Idlibo provincijoje. Be to, Turkija perspėjo esanti pasirengusi priimti panašią paramą ir iš Europos sąjungininkių.
Tokie prašymai rodo naują R.T. Erdogano taktiką ir pabrėžia, kiek daug Turkija yra pastačiusi ant kortos, žengdama į Sirijos konfliktą priešingoje nei Rusija pusėje. Nors Turkija tvirtina vengsianti bet kokios konfrontacijos su Rusijos pajėgomis, spaudimas R.T. Erdoganui, esą šis turįs reaguoti, didėja, augant turkų aukų skaičiui.
„Mes atsidūrėme ant bedugnės krašto ir privalome tartis, – sakė Irina Zviagelskaja, Artimųjų Rytų ekspertė iš valstybinio Maskvos orientalistinių studijų instituto. Naujos turkų žūtys tik parodė, kokia pavojinga ir neprognozuojama yra situacija ir kad „atėjo laikas įspėjimui“, sakė ji.
Rusiškos raketos
R.T. Erdoganas vasario 21 d., kalbėdamasis su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, pabrėžė, kad „reikalinga stipri pagalba“ siekiant sustabdyti Sirijos režimo ir jo šalininkų agresiją Idlibe ir užkirsti kelią humanitarinei krizei, teigiama prezidentūros pareiškime.
A. Merkel ir E. Macronas aptarė Idlibo klausimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. R. T. Erdoganas kiek vėliau tą pačią dieną kalbėjosi telefonu su V. Putinu ir paragino jį „sutramdyti“ Sirijos režimą Idlibe, teigiama Turkijos prezidentūros pareiškime. „Mes tikrai neišvesime savo dalinių iš Idlibo provincijos, kol jie nesustabdys agresyvaus jėgos naudojimo“, vasario 21 d. sakė R. T. Erdoganas.
Turkija vaidijasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl „Patriot“ sistemos jau ne vieni metai, santykiai visų pirma pašliję dėl Ankaros sprendimo įsigyti Rusijos gamybos oro erdvės raketų S-400. Donaldo Trumpo administracija nesutinka pardavinėti „Patriot“ sistemų Turkijai, nebent ši atsisakytų pirkti Rusijos S-400 priešraketinės gynybos sistemas. Anot Vašingtono, sistemos S-400 yra nesuderinamos su Aljanso pajėgumais, ypač didelę grėsmę S-400 kelia amerikietiškiems kitos kartos F-35 naikintuvams. JAV teigia įžvelgiančios unikalių sąsajų tarp S-400 ir „Patriot“ klausimų.
Pernai priėmęs S-400 raketų partiją, R. T. Erdoganas, palaikantis gerus santykius su V. Putinu, buvo įtikintas, jog Jungtinės Valstijos negali išstumti kitos Turkijos strateginės sąjungininkės. Dabar, kai Turkija sunkiai atsigauna po pranešimų apie žūstančius karius per antskrydžius ir apšaudymus artilerija Idlibe pastarąsias tris savaites, skaičiavimai įgavo kitą kryptį.
„Naujausios karių žūtys per Rusijos antskrydį Idlibe neatsiejamos nuo rimto santykių su Maskva trūkinėjimo, – sakė Ankaros Ekonominės politikos tyrimų fondo strategas Nihatas Ali Ozcanas. – Tolesnė įtampos santykiuose su Rusija eskalacija gali pakurstyti Ankarą peržvelgti savo aljansus.“
Aktyvavimo sistema
Bet kol kas Turkija nebenori daryti jokių nuolaidų, kurių reikalauja Vašingtonas. Mainais į „Patriots“ dislokavimą ir Turkijos sustabdymo iš „F-35“ programos (kaip S-400 įsigijimo padarinio) atšaukimą, Jungtinės Valstijos nori, kad Ankara garantuotų, jog ji niekada neaktyvuos rusiškų raketų. R.T. Erdogano administracija priešinasi tokioms garantijoms.
„Be jokios abejonės, Turkija aktyvuos S-400 raketas pavasarį“, – per „CNN Turk“ televizijos kanalą kiek daugiau nei prieš savaitę kalbėjo Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras.
Nors ir tvirtindamas, jog jo šalis „neturi ketinimų tiesiogiai konfrontuoti su Rusija“ dėl Idlibo, H. Akaras pridūrė, jog Rusija neturėtų kištis į Turkijos Sirijos pajėgų atitraukimą.
Toks žingsnis numatytas sutartyje, kurią Juodosios jūros Sočio kurorte pasiekė R. T. Erdoganas ir V. Putinas, siekdami deeskaluoti situaciją Šiaurės Vakarų Sirijos provincijoje, sakė jis. Vasario 21 d. R. T. Erdoganas pareiškė V. Putinui, kad Idlibo krizės sprendimas priklauso nuo to, ar Sočio susitarimas bus „visiškai įgyvendintas“, nurodoma prezidentūros pareiškime.
Rusija, regis, yra ryžtingai nusiteikusi dėl Idlibo deeskalacijos zonos, net jeigu vis dar lieka neaišku, kaip sparčiai ji judės baigiamojo etapo link. Tokie Rusijos veiksmai galėtų leisti B. Assadui plėsti ryšius tarp šalies sostinės, Damasko, ir buvusio verslo centro, Alepo, ir netgi skelbti galutinę pergalę beveik dešimtmetį užsitęsusiame pilietiniame kare.
Kaip vienas iš galimų kompromisų galėtų būti leidimas B. Assadui perimti pagrindinių greitkelių kontrolę mainais į puolimo sustabdymą, teigia N. Zviagelskaja iš Orientalistinių studijų centro. Toks pasiūlymas galėtų būti bent jau kaip laikinas sprendimas, sakė ji.
Pabėgėlių grėsmė
Tuo tarpu Turkiją stabdo svarstymai apie masinį 1-2 mln. pabėgėlių iš Idlibo egzodą į šiaurę link jos sienų ir jo poveikį. Nors Turkija planuoja priglausti Sirijos pabėgėlius, susiklosčiusi situacija šią naštą gali apsunkinti – jau dabar Turkija yra priglaudusi 3,6 mln. pabėgėlių iš Sirijos. Šalis užsitikrino paramą iš JAV, bet, Rusijai dominuojant Sirijos oro erdvėje, dabar neaišku, kokio masto paramą galės ar norės suteikti Vašingtonas ar NATO.
Vyraujanti įtampa tampa rimtu išbandymu Turkijos bei Rusijos santykiams įvairiose srityse – nuo gynybos ir prekybos, net iki turizmo.
„Rusijai santykiai su Ankara yra itin svarbūs, „ne tik dėl Sirijos, bet ir platesniu mastu – dėl Rusijos konfrontacijos su Vakarais ir NATO“, – sakė Joostas Hiltermannas, tarptautinės krizių grupės Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos programų direktorius.
Turkija yra Vakarų aljanso dalis ir ji nenori prarasti tokio statuso, interviu Maskvoje sakė J. Hiltermannas. Bet ji tuo pat metu naudojasi Rusija, „kad atremtų Vakarų partnerių politiką, kuri jai nepatinka“, pavyzdžiui, JAV paramą kurdų kovotojams, Ankaros vertinamą kaip vieną iš grėsmių, sakė jis.
Abiejų pusių laukia „labai sunkios derybos“, sakė J. Hiltermannas. „Bet šiuo atveju yra labai svarbus Rusijos apsisprendimas, svarbu suprasti, ko ji iš tikrųjų nori iš santykių su Turkija“, – sakė J. Hiltermannas.
