Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktinosi, kad Nacionalinė žvalgybos tarnyba (MIT) nesugebėjo jo laiku perspėti apie bręstantį perversmą, ir skundėsi, kad apie pučą sužinojo per pokalbį telefonu su savo svainiu.
Vicepremjeras Numanas Kurtulmusas pirmadienį sakė, kad Turkijos žvalgybos operacijų, kaip ir kariuomenės, restruktūrizavimas „įtrauktas į darbotvarkę“ po perversmo.
Kaip rašo dienraštis „Hurriyet“, MIT bus padalyta, kad užsienio žvalgybos ir vidaus kontržvalgybos funkcijas vykdytų atskiros institucijos.
Tokiu atveju Turkijoje būtų sukurta sistema, panaši į veikiančią Didžiojoje Britanijoje, kur užsienio žvalgybą vykdo agentūra MI6, o kontržvalgyba rūpinasi MI5.
Laikraštis nurodė, kad vidaus žvalgybos funkcijas vykdys daugiausiai policija ir karo policija, kuri, įvykdžius atskiras reformas, sutartas po sužlugdyto perversmo, ateityje taps pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, o ne ginkluotosioms pajėgoms.
Pradėjusi didelio masto saugumo tarnybų pertvarkymą, Turkija siekė padidinti civilių institucijų įtaką, taip pat sustiprinti prezidento galias vykdyti priežiūrą, kad būtų užkirstas bet kokia galimybė įvykdyti perversmą.
Užsienio žvalgybos agentūra bus pavaldi tiesiogiai prezidentūrai, kuri taip pat turės padalinį, atsakingą už abiejų agentūrų darbo koordinavimą, pažymėjo „Hurriyet“.
Po pučo įtakingas MIT vadovas Hakanas Fidanas patyrė didžiulį spaudimą, ypač pasirodžius pranešimų, kad jis sužinojo apie planuojamą perversmą kelios valandos prieš tai, kai buvo informuota vyriausybė.
Vis dėlto jis kol kas išliko savo poste.
„Visi esama mirtingieji“, – pirmadienį pastebėjo N. Kurtulmusas.