Naktį prie nestabilios Azerbaidžano ir Armėnijos sienos netoli ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kilo susirėmimai, per kuruos žuvo abiejų šalių karių, pranešė Baku ir Jerevano gynybos ministerijos. Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sakė, kad žuvo 49 kariai, tai daugiausiai aukų pareikalavęs incidentas po pusantro mėnesio trukusio karo dėl Kalnų Karabacho, pareikalavusio daugiau nei 6500 gyvybių.
„Armėnija turi nutraukti savo provokacijas ir sutelkti dėmesį į taikos derybas ir bendradarbiavimą su Azerbaidžanu“, – tviteryje parašė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu po pokalbio telefonu su Azerbaidžano kolega Jeyhunu Bayramovu.
Turkija rėmė Baku per 2020 m. konfliktą, tiekė bepiločius orlaivius, padėjusius Azerbaidžanui susigrąžinti didelę dalį Kalnų Karabacho teritorijos, prarastos per žiaurų karą, kilusį 1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai. Iš naujo įsiplieskęs konfliktas gali pakenkti Armėnijos ir Azerbaidžano deryboms dėl taikos sutarties pasirašymo. Taip pat kyla pavojus, kad gali sustoti naujos Turkijos ir Armėnijos pastangos pasiekti susitaikymo susitarimą, kuris nutrauktų dešimtmečius trunkantį priešiškumą, tvyrantį nuo Pirmojo pasaulinio karo metais osmanų vykdyto armėnų genocido.
Armėnija pranešė, kad netrukus po vidurnakčio Azerbaidžano pajėgos „pradėjo intensyviai apšaudyti iš artilerijos ir didelio kalibro šaunamųjų ginklų Armėnijos karines pozicijas Gorio, Sotko ir Jermuko miestų kryptimi“. Tačiau Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėniją „stambaus masto ardomaisiais veiksmais“ netoli pasienyje esančių Daškesano, Kelbečero ir Lačino rajonų bei pridūrė, kad jo armijos pozicijos „buvo apšaudytos, taip pat ir iš minosvaidžių“.
