Apie tai skelbia BBC.
Turkija po kruvinų šeštadienio išpuolių stiprina saugumo priemones. Vidaus reikalų ministras Selami Altinokas pareiškė, kad išpuolių pamokos išmoktos. Detalės kol kas neskelbiamos, praneša agentūra AFP, remdamasi „CNN Turk“.
Praėjus dviem dienoms po abiejų sprogimų taikos eitynių metu Ankaroje tikslus aukų skaičius vis dar nežinomas. Prokurdiška partija HDP nurodė, kad žuvusiųjų yra 128. Vyriausybės duomenimis, teroro aktai nusinešė 97 gyvybes.
Abu spėjami savižudžiai yra vyrai. Jie dar neidentifikuoti. Turkijos vyriausybė įvykdžius išpuolį įtaria „Islamo valstybę“ (IS).
R. T. Erdoganas patiria didesnį spaudimą
Kritika Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atžvilgiu labai paaštrėjo po didžiausios kada nors šalyje įvykdytos teroristinės takos, o pareigūnai stengėsi nustatyti dviejų mirtininkų sprogdintojų, kaltinamų dėl to kraujo praliejimo, tapatybę.
Sostinėje Ankaroje į gatves išėjo daugybė prieš vyriausybę nusistačiusių ir kurdus palaikančių protestuotojų, kurie tvirtina, kad vyriausybė yra atsakinga už šeštadienį įvykdytą dvigubą sprogdinimą vienose taikos eitynėse. Kai kurie aktyvistai skandavo „Erdoganas – žudikas!“ ir „Vyriausybe, atsistatydink!“
Per Stambule šeštadienį vykusį mitingą, kuriame dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių, vyriausybė buvo kaltinama nesugebanti apsaugoti piliečių ir neužtikrinusi demonstracijos Ankaroje saugumo. Užrašai ant plakatų skelbė „Valstybė yra žudikė“ ir „Mes žinome, kas yra žudikai“.
Tuo metu, kai pasaulio lyderiai reiškė užuojautą Turkijai ir jos vadovams, prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) lyderis Selahattinas Demirtasas savo „Twitter“ žinutėje pareiškė: „Valstybė atakavo žmones. Užuojautos turėtų būti reiškiamos liaudžiai, o ne Erdoganui.“
Sakydamas emocingą kalbą gedintiems žmonėms Ankaroje, S.Demirtasas pareiškė, kad piliečiai turėtų siekti nutraukti R.T.Erdogano valdymą, pradedami nuo artėjančių parlamento rinkimų.
„Neketiname veikti iš keršto ir neapykantos. Tačiau ketiname prašyti (liaudies patraukti valdančiuosius) atsakomybėn“, – pridūrė jis, sakydamas, kad rinkimai turėtų tapti pastangų „nuversti diktatorių“ dalimi.
HDP įsitikinusi, kad per išpuolį Ankaroje žuvo 128 žmonės, nors premjero biuras nurodė, kad aukų buvo 97. Tie du sprogimai driokstelėjo šeštadienio rytą, kai kairiosios pakraipos ir prokurdiški aktyvistai rinkosi į eitynes prie sostinės pagrindinės traukinių stoties.
Oficialūs duomenys tai pat rodo, kad dar 507 žmonės buvo sužeisti, o 160 iš jų tebegydomi 19 ligoninių; 65 nukentėjusieji – intensyviosios terapijos skyriuose.
R. T. Erdogano tyla
Vyriausybė, kuri neigė bet kokią savo atsakomybę dėl tos atakos, tebesistengia atpažinti du susisprogdinusius vyrus, bet atsakomybės dėl to smūgio kol kas neprisiėmė jokia grupuotė.
Premjeras Ahmetas Davutoglu sakė, kad tokią ataką yra pajėgus įvykdyti džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK) ir ultrakairioji Revoliucinė liaudies išvadavimo partija-frontas (DHKP-C).
„Toliau stengiamasi atpažinti dviejų (šeštadienį) susisprogdinusių teroristų vyrų palaikus“, – sakoma premjero biuro sekmadienį paskelbtame pranešime.
Vienas naujienų agentūros AFP korespondentas sakė, kad atakos vietoje ant žemės buvo pažirę daug metalinių šratų, todėl tikėtina, kad bombos buvo specialiai sukonstruotos taip, kad padarytų kuo didesnę žalą.
Ši ataka buvo įvykdyta nepraėjus nė trims mėnesiams po 33 žmonių gyvybes nusinešusio mirtininko sprogdintojo išpuolio Suručo mieste prie sienos su Sirija, dėl kurio buvo apkaltinta „Islamo valstybė“. Tos atakos taikinys taip pat buvo taikos aktyvistai.
Šie sprogdinimai padidino įtampą Turkijoje, likus tik trims savaitėms iki lapkričio 1-ąją vyksiančių pirmalaikių rinkimų, o kariuomenei vykdant operacijas prieš IS džihadistus ir kurdų kovotojus.
Susiklosčius šiai sunkiai padėčiai R.T.Erdoganas paskelbė pranešimą, smerkiantį „bjaurų išpuolį“, ir atšaukė planuotą vizitą Turkmėnijoje, bet kol kas nepasisakė viešai po šalį sukrėtusios atakos.
Dar prieš šias atakas prezidentas patyrė didelį politinį spaudimą, kai jo Teisingumo ir plėtros partija (AKP) neteko absoliučios daugumos per birželio 7 dieną vykusius rinkimus pirmąkart nuo 2002 metų, kai atėjo į valdžią.
Derybos dėl koalicijos suformavimo žlugo, todėl R.T.Erdoganas paskelbė naujus rinkimus. Deja, AKP nusivylimui, apklausos rodo, kad artėjančio rezultatai turbūt menkai skirsis nuo ankstesnių.
Išpuolio Ankaroje aukų skaičius buvo didesnis negu 2013 metų gegužę įvykdyto sprogdinimo Reichanli mieste prie sienos su Sirija, kai žuvo per 50 žmonių, todėl ataka sostinėje tapo pražūtingiausia per Turkijos Respublikos istoriją.