„Idlibe bus panaudota jėga prieš tuos, kurie nesilaiko paliaubų, įskaitant radikalus“, – pareiškė gynybos ministras Hulusi Akaras. Jį cituoja valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

„Bus imtasi visų priemonių“, – nurodė jis.

Idlibas – didžiausia opozicijos tvirtovė Sirijoje – yra kontroliuojamas sukilėlių grupių, įskaitant džihadistų grupuotę „Hayat Tahrir al Sham“ (HTS), kuriai vadovauja buvusio „al Qaeda“ padalinio Sirijoje nariai. Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgos nuo gruodžio vykdo intensyvų Idlibo puolimą, per kurį žuvo daugiau nei 380 civilių gyventojų, skelbia nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“.

14 turkų žūtis per Sirijos režimo pajėgų apšaudymus šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje sukėlė įtampą Ankaros ir Damasko santykiuose ir komplikavo Ankaros santykius su Rusija – pagrindine B. Assado sąjungininke.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį apkaltino Rusiją vykdant „žudynes“ Idlibe, ir pagrasino „visur“ smogti Sirijos vyriausybėms pabėgoms, jeigu nuo jų veiksmų nukentės turkų karių,

Savo ruožtu Maskva apkaltino Ankarą nesilaikant 2018 metų susitarimo. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Turkija „prisiėmė įsipareigojimą neutralizuoti teroristines grupes“ Idlibe.

Pagal šį dvišalį susitarimą, radikalios grupuotės turėjo pasitraukti iš demilitarizuotos zonos Idlibo regione.

Turkija taip pat įkūrė 12 stebėjimo postų Idlibe, iš kurių tris apsupo B. Assado pajėgos, skelbia turkų pareigūnai.

Dabar R. T. Erdoganas nurodė Damaskui iki mėnesio pabaigos atitraukti savo pajėgas nuo karinių postų.

Turkija pastarosiomis dienomis po susišaudymų su Sirija stiprina savo buvimą stebėjimo postuose – siunčia daugiau kariuomenės ir artilerijos.

„Mes siunčiame papildomų dalinių, kad užtikrintume paliaubas ir jos būtų ilgalaikės. Mes kontroliuosime šią zoną“, – nurodė H. Akaras.

Turkija pasmerkė Sirijos režimo „veidmainystę“ dėl sprendimo pripažinti armėnų genocidą

Turkija ketvirtadienį pasmerkė Sirijos parlamento sprendimą pripažinti iki 1,5 mln. armėnų nužudymą 1915–1917 metais genocidu ir pavadino tai „veidmainyste“, paaštrėjus įtampai tarp Damasko ir Ankaros po aukų pareikalavusių susirėmimų Sirijos šiaurės vakaruose.

„Tai yra veidmainystės paveikslas režimo, daugybę metų vykdžiusio įvairius žiaurumus su savo žmonėmis,.. perkėlusio milijonus [gyventojų] ir gerai žinomo dėl savo cheminių ginklų panaudojimo, vardu“, – sakoma Turkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Armėnai tvirtina, kad iki 1,5 mln. jų tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais, byrant Osmanų imperijai, ir siekia, kad šios žudynės tarptautiniu mastu būtų pripažintos genocidu.

Armėnų genocidą jau yra pripažinusios apie tris dešimtis valstybių.

Turkija griežtai neigia kaltinimus genocidu ir sako, kad per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo tiek armėnų, tiek turkų. Be to, Ankara aukų skaičių vertina šimtais tūkstančių.

Pastarosiomis savaitėmis Ankaros ir Damasko santykiuose tvyro įtampa dėl abiejų šalių kruvinų susirėmimų šiaurės vakarų Sirijoje per kuriuos, pasak Ankaros, žuvo 14 turkų karių.