Vietos gyventojai ir turistai, net iš tokių tolimų šalių kaip Jungtinės Valstijos ir Japonija, suplūdo į Bunjolį, kur „per didžiausią pasaulyje maisto mūšį“ nuo sunkvežimių priekabų visomis kryptimis skraidė minkšti prinokę pomidorai.
„Buvo gan smagu, juos traiškyti ir svaidyti. Lijo pomidorais“, – sakė 27 metų oro bendrovės darbuotoja Jessica Sims iš Jutos valstijos, kuri iš mūšio pasitraukė raudona tyre permerktais baltais marškinėliais.
„Buvo truputį baisu ir pavojinga. Jei pasilenki paimti pomidoro, gali nebeatsistoti“, – sakė ji.
„Tomatina“, vieną keisčiausių ir garsiausių Ispanijos fiestų, šiemet temdė ginčas dėl jos privatizavimo.
Turėdama omenyje saugumą ir pinigus, skolų prislėgta vietos valdžia pernai pradėjo rinkti dalyvio mokestį ir nusamdė privačią kompaniją „Spaintastic“, kad ji pardavinėtų bilietus.
Miesto rotušė nurodė, kad turėjo didinti saugumą per šį siautulingą festivalį, kuris prieš privatizaciją į miestą pritraukdavo maždaug 40 tūkst. dalyvių, keturgubai padidindavusių jo gyventojų skaičių. Dabar vietų skiriama tik 22 tūkstančiai.
„Per kelerius pastaruosius metus „Tomatina“ esmė buvo prarasta. Buvo maža vietos ir gan pavojinga“, – žurnalistams sakė Bunjolio mero pavaduotojas Rafaelis Perezas.
„Dabar daug maloniau“, – pridūrė jis. Iš dalyvio mokesčio vietos valdžia gali „finansuoti fiestą ir padaryti ją saugesnę“.
Laukdami sunkvežimių su 125 tūkst. pomidorų fiestos dalyviai maukė alų ir sangriją. Tada iš sunkvežimių, kurie važiavo siauromis Bunjolio gatvėmis, komandos žmonėms ant galvų ėmė mėtyti pažliugusį krovinį.
Vis dėlto šio pelningo renginio privatizacija išprovokavo kivirčus tarp miesto politikų. Ispanijos valdančioji konservatyvi Liaudies partija, kuri Bunjolyje yra opozicijoje, pareikalavo ištirti, ar rotušė, kuriai vadovauja Vieningosios kairės partija, privatizaciją vykdė teisėtai.
Mero pavaduotojas R.Perezas Liaudies partijos ieškinį pavadino „grynai politiniu žingsniu“.
„Jie teršia Bunjolio ir „Tomatina“ įvaizdį. Bet mes nesijaudiname, – sakė jis. – Mūsų pusėje dauguma Bunjolio žmonių“.
Kaip ir dauguma Ispanijos miestų Bunjolis nuo finansinės krizės pradžios smarkiai prasiskolino – jo deficitas yra 5 mln. eurų, nurodo finansų laikraštis „Cinco Dias“.
Pomidorų mūšiai Bunjolyje nuo 1944-ųjų ar 1945-ųjų rengiami kasmet, paskutinį rugpjūčio trečiadienį, miesto globėjų – šventojo Luiso Bertrano ir Vargšų Dievo Motinos – garbei.
Niekas iš tikrųjų nežino, kaip ši tradicija atsirado. Tarp tikėtinų kilmės teorijų yra vietos draugų mūšis maisto produktais, paauglių tarpusavio kovos, žiūrovų pomidorais apmėtytas paradas, pasišaipymas iš vieno prasto muzikanto ir sunkvežimio avarija.
Tarp populiariausių teorijų yra ir pasakojimas apie tai, kaip nepatenkinti miestelėnai per vieną miesto šventę municipaliteto narius apmėtė pomidorais. Dar viena teorija teigia, kad draugų grupė kartą atsidavė aistringai meilei, o miesto pareigūnai juos apmėtė pomidorais.
Valdant Francisco Franco ši šventė buvo uždrausta, nes neturi jokios religinės reikšmės, bet 8-ajame dešimtmetyje vėl buvo pradėta švęsti.