Beveik dvi savaites Azerbaidžano aktyvistai blokavo Lačino koridorių, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą. Jerevanas kaltina Baku, kad šis rengia demonstracijas ir kalnuotame anklave kelia humanitarinę krizę.
Sekmadienį, šviečiant skaisčiai saulei, pagrindinę Stepanakerto Renesanso aikštę užplūdo protestuotojai, o virš minios plevėsavo milžiniška Armėnijos vėliava.
„Mus visiškai blokuoja Azerbaidžanas, nes vienintelis kelias, jungiantis Arcachą su išoriniu pasauliu, yra uždarytas“, – sakė ombudsmeno biuro narė Mari Asatrian, pavartojusi armėnišką Kalnų Karabacho pavadinimą.
„Šią šventą Kalėdų dieną stovime čia ir raginame imtis veiksmų, sąmoninga 120 000 žmonių blokada yra nusikaltimas žmonijai“, – sakė M. Asatrian, kreipdamasi į minią.
„Atverkite gyvenimo kelią“
AFP žurnalistas sakė, kad protestas vyko ramiai. Tarp dalyvių buvo separatistų lyderis Araikas Harutiunianas.
Maža mergaitė rausvu paltuku minioje laikė plakatą su užrašu „Atverkite gyvenimo kelią“.
Kiti laikė plakatus su raginimais dėl „apsisprendimo teisės“ ir šūkiu „mes nepasiduosime“.
Armėnijos parlamentas pareiškė, kad, uždarius Lačino koridorių, Karabachui trūksta maisto, vaistų ir degalų.
Azerbaidžanas tvirtina, kad blokados nėra ir kad civilių automobiliai gali laisvai įvažiuoti į Karabachą ir išvažiuoti iš jo.
„Nėra jokio pagrindo teiginiams, kad protestai dėl Lačino kelia humanitarinės krizės grėsmę“, – sakoma sekmadienį paskelbtame Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Tačiau su AFP kalbėję vietos gyventojai sakė esantys sunerimę.
„Tai vienintelis kelias, jungiantis Arcachą su likusiu pasauliu. Ne tik Armėniją, bet ir likusį pasaulį pasiekiame per Armėniją“, – šeštadienį AFP sakė 70-metė Stepanakerto gyventoja Donara Gabrielian.
Tarptautinis susirūpinimas
2020-ųjų rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo šešių savaičių karą.
Kovos nusinešė daugiau nei 6 500 gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai sudarytomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas atidavė dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.
Maskva dislokavo taikdarius tose Karabacho dalyse, kurias tebekontroliuoja armėnų separatistai, įskaitant Lačino koridorių.
Tačiau Maskva dabar yra įsitraukusi į jau 10 mėnesių trunkantį puolimą Ukrainoje, o Armėnija teigė, kad regione dislokuoti Rusijos taikdariai nesugebėjo užkirsti kelio blokadai.
Rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu gynė Rusijos taikos palaikymo kontingentą, sakydamas, kad jis „aiškiai vykdo savo užduotis“ ir dirba „labai sudėtingomis sąlygomis“.
Kitą savaitę Sankt Peterburge vyksiančiame Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių lyderių susitikime laukiama Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano ir Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo (Ilchamo Alijevo).
Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sekmadienį sakė, kad trišalis susitikimas su Rusijos prezidentu aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose „nenumatytas“.
Rusiją dėl karinės invazijos į Ukrainą vis labiau izoliuojant pasaulinėje politikos arenoje, JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarpininkaujant Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.
Gruodį planuotos Jerevano ir Baku derybos Briuselyje buvo atšauktos po to, kai Azerbaidžanas apkaltino Prancūziją remiant Armėniją dešimtmečius trunkančiame konflikte.
Nepaisant to, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambino savo kolegai iš Azerbaidžano ir paragino „leisti laisvai judėti Lačino koridoriumi“, sakoma Eliziejaus rūmų spaudos pranešime.
1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.