Nuo tada, kai nustūmė į šalį Turkijos įsipareigojimus prieš NATO ir priėmė bloko didžiausios priešininkės, Rusijos, sukurtą priešraketinės gynybos sistemą, R. T. Erdoganas kliaujasi savo santykiais su D. Trumpu, kad apsisaugotų nuo dar vieno baudžiamųjų amerikiečių sankcijų raundo.
Bet laikas senka. Kol Turkija planuoja dislokuoti S-400 bateriją dar šių metų gruodį, o iki 2020 metų balandžio pereiti prie jų eksploatavimo visu pajėgumu, tiek D. Trumpo administracija, tiek Kongresas tebesiskelbia apsisprendę nubausti Ankarą dėl raketų pirkimo.
„Jeigu Turkija neatsikratys S-400, greičiausiai bus įvestos sankcijos, – sekmadienį per CBS laidą „Face the Nation“ kalbėjo JAV Nacionalinio saugumo patarėjas Robertas O‘Brienas. – NATO aljanse nėra vietos stambiems rusiškiems kariniams pirkiniams. Šią žinutę prezidentas jam labai aiškiai išdėstys, kai jis bus čia, Vašingtone“.
Jungtinės Valstijos jau užblokavo Turkijos dalyvavimą pažangių „Lockheed Martin“ gaminamų naikintuvų F-35 programoje, Ankarai įsigijus rusiškų oro erdvės gynybos raketų sistemų, ir įšaldė Turkijos planus įsigyti šiuos radarų neaptinkamus karinius lėktuvus.
JAV pareigūnai nerimauja, kad rusiškos sistemos gali kelti pavojų pažangių karinių lėktuvų F-35 saugumui ir kad jei NATO narė Turkija turės abi šias sistemas ir integruos S-400 į savo gynybos sistemą, esama rizikų, kad slapti duomenys apie radarais sunkiai susekamus naujos kartos naikintuvus F-35 gali patekti į Rusijos rankas.
Griežtos baudos gali destabilizuoti Turkijos ekonomiką – Jungtinių Valstijų 2018 metais įvestos sankcijos dėl amerikiečių pastoriaus sulaikymo pakurstė liros griūtį. Be to, Turkijoje yra nerimaujančiųjų, jog trečiadienio susitikimas sutampa su JAV Atstovų rūmuose prasidedančiais viešais svarstymais dėl galimos apkaltos prezidentui Donaldui Trumpui ir kad prezidentas panorės pasirodyti griežtas R. T. Erdoganui.
Kritikuojamas dėl to, kad nusprendęs patraukti JAV karius iš Sirijos šiaurės apleido Amerikos sąjungininkus kurdus ir uždegė žalią šviesą Turkijos puolimui prieš kurdus, D. Trumpas pabrėžtinai apibūdino Turkiją kaip „svarbią Jungtinių Valstijų prekybos partnerę“ ir patikimą NATO narę.
Jis pagyrė Turkijos vyriausybę dėl Andrew Brunsono, pastoriaus, kurio sulaikymas pernai sudrumstė šalių santykius, grąžinimo ir, panašu, iškėlė naujų abejonių dėl sprendimo neleisti šaliai dalyvauti naikintuvų F-35 programoje.
Ankara ketino ne tik kurti F-35 detales Turkijoje, bet ir įsigyti apie šimtą F–35 naikintuvų, kurie pakeistų jos atgyvenusį F-16 parką, pirmi du turėjo būti pristatyti dar šiais metais.
Bet to, šaliai labai svarbu įsigyti atsarginių dalių visiems savo turimiems JAV gamybos reaktyviniams lėktuvams ir sraigtasparniams. Turkijos kariuomenė yra antra didžiausia NATO aljanse po Jungtinių Valstijų.
Kalbėdamas antradienį prieš pat skrydį į Vašingtoną, R. T. Erdoganas pareiškė norįs „pradėti naują erą bendrais saugumo klausimais“ su Jungtinėmis Valstijomis.
Vis dėlto jis pasiuntė prieštaringas žinutes, primygtinai tvirtindamas, kad S-400 jau yra dalis Turkijos arsenalo, ir kartu užsimindamas, jog jiedviem su D. Trumpu galbūt pavyks atrasti „bendrą pagrindą“, kuris leistų Turkijai įtraukti JAV „Patriot“ baterijas į savo arsenalą.
Jungtinės Valstijos siekia parduoti raketų sistemas „Patriots“ Ankarai bent nuo 2013 metų, tačiau Baracko Obamos administracija atmetė Turkijos reikalavimą kartu perduoti ir technologijas, idant Turkija galėtų kurti ir gaminti savo ginklus.
Dabar Turkija, matydama, kaip keičiasi Europos ir JAV valdžios pusiausvyra, mato save labiau nepriklausoma dalyve besikeičiančioje pasaulinėje sistemoje, pažymėjo du aukšto rango Turkijos pareigūnai, nepanorę viešinti savo pavardžių diskusijose vyriausybių strategijos klausimais.
Vieno Turkijos ministrų kabineto ministro žodžiais, S-400 raketų įsigijimas prilygsta nepriklausomybės deklaracijai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas labai norėtų pasiūlyti R. T. Erdoganui prieigą prie kai kurios geriausios rusiškos karinės ginkluotės, įskaitant „Suchoi“ naikintuvus, jei tik tai padėtų įvaryti pleištą tarp NATO ir Turkijos.
Bet toks pasirinkimas lemtų toli siekiančius padarinius Turkijos ekonomikai ir jos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis bei kitomis sąjungininkėmis, ir ši žinutė aiškiai bus nusiųsta R. T. Erdoganui šią savaitę.
