aA
JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sumažinsianti Vokietijoje laikomą amerikiečių karių kontingentą paveikė ir Amerikos draugus, tokius kaip Edgaras Knoblochas, kurio gimtasis miestas Bavarijos žemėje jau septynis dešimtmečius yra tapęs namais JAV kariams.
Trumpo planas glumina Vokietiją ir drebina pokarinę tvarką
© Zuma Press / Scanpix

Kaip ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, naujausi ženklai, liudijantys apie prastėjančius JAV ryšius su lojaliais sąjungininkais, Grafenvoro merą užklupo netikėtai.

Šis viduramžiškas miestelis, kurio nedidelį būrį gyventojų užgožia čia dislokuoti amerikiečių kariai, tik rodo, kokias pajėgas JAV metė Europoje po Antrojo pasaulinio karo ir ką karių išvedimas simbolizuoja vietinių bei tarptautinių apžvalgininkų akyse. Dar vienas pajėgumų sumažinimas reikštų tolesnį atotrūkį nuo dviejų kartų palikimo.

Įsikūręs šalia buvusios Rytų Vokietijos sienos, Grafenvoras yra vieta, kur užsienio JAV karinė infrastruktūra ir harmoningi bendruomenių ryšiai atlaikė Šaltojo karo pabaigą. Vietiniai švenčia Padėkos dieną ir skanauja šonkauliukus. Kasmet tūkstančiai jų plūsta į vokiečių-amerikiečių liaudies festivalį išlenkti alaus bokalo, paskanauti „Bratwurst“ dešrelių ir pasiklausyti kantri muzikos drauge su maždaug 11 000 JAV karių, įsikūrusių didžiausioje Europoje NATO mokymų bazėje.

„Jie čia visiškai integravosi, – interviu sakė 55-erių metų E. Knoblochas. – Restoranuose kalbama dviem kalbomis. Daug mišrių santuokų, mišrių šeimų. Tenka dažnai išgirsti iš vyresniųjų bendruomenės narių: „amerikiečiai mus išlaisvino“.

D. Trumpo ir Angelos Merkel santykiuose nostalgijos nedaug, – jiedu ne kartą susikibo dėl prekybos ir lėto Vokietijos grafiko, atsiliekančio nuo NATO tikslo skirti gynybai 2 proc. šalies BVP.

Šių metų gegužę A. Merkel paliejo kritikos D. Trumpui dėl jo planų surengti Didžiojo septyneto (G-7) lyderių susitikimą savo oficialioje rezidencijoje Kemp Deivide, kuriame jis norėjo matyti ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

JAV–Vokietijos santykiai tampa „komplikuoti“, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, – tokie buvo pirmieji komentarai iš vyriausybės pareigūno lūpų apie planuojamą karių išvedimą.

Sekmadienį vyriausybė dar nebuvo gavusi jokio oficialaus komunikato iš Jungtinių Valstijų.

„Jeigu bus pranešta apie dalinį JAV karių išvedimą, mes visų pirma atidžiai susipažinsime su tokia informacija“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė H. Maasas.

Nors. D. Trumpas savo retoriką yra nutaikęs į Vokietijos ekonominę galią, A. Merkel – ilgiausiai politinėje sferoje figūruojanti G7 lyderė po penkiolikos metų valdžioje, – glumina jį plataus spektro fronte, nuo taisyklėmis pagrįstos pasaulio ekonomikos gynimo iki politinių ginčų tokiais klausimais kaip išlaidos gynybai ir dujotiekis „Nord Stream 2“, skirtas transportuoti rusiškas dujas į Vokietiją.

Pagal specialybę fizikės, Angelos Merkel mokslu pagrįstas požiūris į Vokietijos atvėrimą po karantino taip pat skyrėsi nuo D. Trumpo.

Berlyno įstatymų leidėjai ir vyriausybės pareigūnai kritikavo D. Trumpo sprendimą, pagal kurį JAV karių Vokietijoje sumažėtų perpus, vertindami jį kaip įžeidimą. Anot Rodericho Kiesewetterio, A. Merkel parlamentinės frakcijos užsienio politikos atstovo, toks sprendimas galimai pakenktų požiūriui į NATO ir jo, kaip aljanso, vaidmeniui palaikant pasaulinį saugumą.

„Tikslas išsaugoti NATO aljansą atrodo ne toks svarbus D. Trumpui, palyginti su jo pirmtako Baracko Obamos pozicija, birželio pradžioje interviu radijui „Deutschlandfunk“ kalbėjo R. Kiesewetteris, pridurdamas, kad „tai neleistina, nes taip jis kenkia ir Jungtinėms Valstijoms“. Dauguma JAV karių Europoje yra dislokuota Vokietijoje.

„Mes ne vasalai, tokie dalykai turi būti aptariami kartu su NATO, – sakė jis. – Akivaizdu, kad rinkiminė kampanija arba rimti iššūkiai, su kuriais jis susidūrė, jam svarbesni nei siekis išsaugoti aljansą.“

D. Trumpo sprendimas ir jo pateikimo būdas rodo, kaip atvėso Vokietijos santykiai su JAV prezidentu, kuris viešai suabejojo NATO nauda.

Žaliųjų partijos įstatymų leidėjas Tobiasas Lindneris priminė D. Trumpo pasirodymus per NATO viršūnių susitikimus, kur jis plūdo JAV sąjungininkus dėl nepakankamų išlaidų gynybai, o Vokietiją vadino „Rusijos belaisve“ dėl atsisakymo sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą.

„Tam, kuris šitaip elgiasi, nevalia su tokiu požiūriu rodytis Briuselyje ir priminti aljanso partneriams apie jų įsipareigojimus“, – sakė T. Lindneris.

Vis dėlto JAV karių dalinis išvedimas gali turėti karinės reikšmės, nes Vokietija šiais laikais daugiausia veikia kaip JAV operacijų kitose pasaulio dalyse, tokiose kaip Artimieji Rytai ir Šiaurė, centras, sakė Vokietijos vyriausybės pareigūnas, paprašęs neviešinti jo pavardės. Tarp kitų svarbių JAV dislokacijų reikia paminėti Ramšteino oro pajėgų bazę ir Landstuhlo Regioninio medicinos centro ligoninę.

Per patį santykių klestėjimą pokariniu laikotarpiu JAV kariai buvo sveikinami Vakarų Vokietijoje kaip išlaisvintojai nuo nacių ir apsauga nuo sovietų invazijos. Vyresnieji vokiečiai prisimena, kaip Elvis Preslis, pašauktas tarnauti Jungtinių Valstijų kariuomenėje, buvo paskirtas į šiaurę nuo Frankfurto esantį Fridbergą. Jaunų vokiečių moterų džiaugsmui, jis net įrašė dainą laužyta vokiečių kalba apie savo tuo metu ten praleistą laiką. Kariuomenė tą postą uždarė 2007 metais.

Svarbus partneri

Nuotaikos ėmė kisti aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo pradžioje, kai NATO sprendimas dislokuoti balistines raketas „Pershing II“, skirtas atremti sovietines balistines raketas, sukėlė masinius protestus Vakarų Vokietijoje.

Nuo 1989 metų, kai griuvo Berlyno siena, kai kurie Vokietijos politikai ragina patraukti JAV branduolinius ginklus nuo vokiečių žemės.

Amerikiečių karių, rotavusių per visą Vokietiją, susiklostę ryšiai paliko savo pėdsaką ir Jungtinėse Valstijose. 85 proc. amerikiečių vertina JAV karines bazes Vokietijoje svarbiomis nacionaliniam saugumui struktūromis, tuo tarpu tik 52 proc. vokiečių mano, kad bazės yra svarbios jų pačių nacionaliniam saugumui, rodo „Pew Research“ ir „Koerber Foundation“ apklausa, publikuota pernai lapkritį.

Vis dėlto vokiečiai, panašu, labiau vertina Jungtines Valstijas kaip svarbią partnerę, nei amerikiečiai linkę tokia laikyti Vokietiją, rodo apklausos rezultatai.

Pranešimai, esą D. Trumpas svarsto ir toliau riboti karines pajėgas ir galimai perkelti dalį karių į Lenkiją, sklando jau mažiausiai dvejus metus. Tuo tarpu JAV karių pajėgumai Vokietijoje sumažėjo nuo septintajame dešimtmetyje pasiekto piko, 274 000, iki maždaug 34 500. (D. Trumpas žurnalistams sakė, kad šiuo metu Vokietijoje laikoma 52 tūkst. karių ir kad jų skaičius bus sumažintas iki 25 000.)

„Bet kokiu atveju tektų apgailestauti dėl tokio išvedimo, – interviu žiniasklaidos grupei „Funke Media Group“ sakė Norbertas Roettgenas, A. Merkel sąjungininkas, vadovaujantis Vokietijos parlamento užsienio reikalų komitetui. – Nematau jokio racionalaus pagrindo tokiam išvedimui.“

„Labai gaila“

Kaip ir per ankstesnius pajėgų mažinimus, Vokietijos regionai, kuriuose yra dislokuoti kariai, patirs ekonominį smūgį. Maždaug pusė JAV karių yra dislokuoti Reino krašto-Pfalco žemėje, kuri ribojasi su Prancūzija, Belgija ir Liuksemburgu.

„Tos sprendimas paveiks ne tik 9500 karių, bet ir jų šeimas, – iš viso apie 20 000 amerikiečių, – dpa agentūrai sakė Peteris Beyeris, vyriausybės koordinatorius, atsakingas už transatlantinius santykius. Jis išsakė susirūpinimą dėl ilgalaikės žalos JAV-Vokietijos santykiams.

Pasak Grafenvoro mero E. Knoblocho, amerikiečių kariai jaučiasi tikra vietos visuomenės dalimi, – jie kaipmat pakluso Bavarijoje įsigaliojusioms priemonėms prieš koronaviruso pandemiją ir pavyzdingai jų laikėsi. Meras yra beveik tikras, kad JAV nepaliks Grafenvoro, iš dalies dėl kariuomenės investicijų į struktūrą pastaraisiais metais.

„Būtų labai gaila, jeigu vis dėlto iki to būtų prieita, – sakė meras. – Grafenvore gerai matyti, kaip kasdieniame gyvenime veikia susikalbėjimas tarp tautų“.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.4762

Top naujienos

Net 27 Europos šalyse COVID-19 atvejai krenta, nesiseka tik Lietuvai ir Danijai: kokia vasara laukia (264)

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 17–18 savaitėmis, palyginti su...

Seime – idėja dėl prabangos mokesčio: paskaičiavo, kiek brangių automobilių prisipirko įmonės

Nepaisant karantino ir pandemijos, pernai įmonės Lietuvoje prabangiems automobiliams išleido 63...

1,5 milijono žmonių Galimybių pasu galės naudotis iškart: kokios papildomos paslaugos laukia (277)

Ekonomikos ir inovacijų minsiterija skaičiuoja, kad nuo pirmadienio startuosiančiu Galimybių pasu...

Analitikai: Rusija demaskuota, prie pabaigos artėja ištisa era (176)

6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje pačiame Rusijos sostinės centre pastatyta milžiniška ir...

The Economist | D+

Paviešino protu sunkiai suvokiamą COVID-19 statistiką: tai parodo tikrąją pandemijos kainą

Praėjusią savaitę „The Economist“ paskelbė apytikrius duomenis, kiek, jų skaičiavimu,...

Seimas sudarė naują VRK: jai vadovaus Petkevičienė, atmesta Udrio kandidatūra (3)

Parlamentarai antradienį suformavo naują Vyriausiąją rinkimų komisiją ( VRK ), jos pirmininke...

Renginių organizatoriai reikalauja Vyriausybę pasiaiškinti: kuo „Didysis šeimų gynimo maršas“ skiriasi nuo kitų renginių? (7)

Panevėžio „Cido“ arena ir renginių organizatorius „Seven Live“ antradienį išsiuntė...

Verslas apie siūlomus karantino pakeitimus: būtų išlyginti klientų srautai, padidėtų saugumas (2)

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti leidimą atidaryti prekybos centrus ir savaitgaliais bei...

2021 metų vestuvinių suknelių trendai: štai kas bus madinga šiais metais (2)

Gyvenam nenuspėjamu laiku, kai viskas labai stipriai keičiasi ir verčia susimąstyti apie...