Jeigu D. Trumpas šią spontanišką pastabą pavers nauja politikos kryptimi, tuomet jis bandys iš pagrindų pakeisti po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią jėgų dinamiką, kai Vakarų šalys vėl priėmė Vokietiją į savo tarpą, kovodamos su Maskva ir komunizmo plitimu posovietinėje eroje. Kita vertus, Amerikos–Vokietijos draugystei Kongrese niekas per daug neprieštarauja, ypač Respublikonų partijos valdomas Senatas, todėl toks D. Trumpo planas susilauktų stipraus politikų pasipriešinimo, įskaitant prezidento partijos narius, rašoma independent.co.uk.
Laidos „Fox & Friends“ metu JAV vadovas, paklaustas, ką ketina aptarti su Vladimiru Putinu pirmadienį ryte suplanuoto pokalbio telefonu metu, rėžė dar vieną įspūdingą kritišką kalbą Vokietijos ir Rusijos atžvilgiu bei nurodė, kaip Amerika turėtų elgtis su kiekviena iš šių valstybių.
D. Trumpas pakartojo savo seniai propaguojamą požiūrį, kad šiltesni Vašingtono ir Maskvos santykiai būtų „geras dalykas“. Amerikos lyderis pabrėžė, jog tai kartoja dar nuo tada, kai tebuvo vienas iš kandidatų į prezidentus. Nepaisant šios penkerius metus vyraujančios nuostatos, Šaltojo karo priešininkės išlieka varžovėmis tarptautinėje scenoje.
„Jie taip pat kovojo Antrajame pasauliniame kare, neteko 50 mln. žmonių“, – sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje Sovietų Sąjungą.
„Vokietija buvo priešė... O dabar tai praktiškai svajonių šalis“, – ironiškai pridūrė jis ir leido suprasti, jog nelabai mėgsta šią demokratinę Europos valstybę.
Be to, sau būdingu stiliumi D. Trumpas pamėgino truputį atsiriboti nuo pateikto pasiūlymo ir prisiminė savo vokišką kilmę. „Viskas gerai, – patikino jis, kalbėdamas apie JAV–Vokietijos santykius. – Tai mano paveldo dalis.“
Amerikos prezidentą ne kartą suerzino Vokietijos kanclerės Angelos Merkel elgesys. Ji palaikė artimus santykius su ankstesniu šalies vadovu Baracku Obama ir ne visada atsižvelgia į D. Trumpo reikalavimus ar patarimus.
Pavyzdžiui, 2018 m. A. Merkel paragino NATO griežčiau elgtis su Rusija. Jos Krikščionių demokratų sąjunga paprastai siūlo drastiškiausias politikos priemones bendrauti su V. Putino vyriausybe.
Nevyriausybinei organizacijai „Atlantic Council“ priklausantis Mattias Nellesas rašė apie „tipišką vokiečių troškimą nesipykti su Rusija“. Ir nieko keisto. Juk, remiantis portalų comtrade.un.org ir tradingeconomics.com duomenimis, Vokietija iš Rusijos importuoja energetikos produkcijos už 22 mlrd. JAV dolerių. Taip pat už milijardines sumas iš Rusijos perka varį, aliuminį, plieną ir kitas reikalingas žaliavines medžiagas, todėl Berlynui yra tiesiog būtini geri tarpusavio santykiai.
Nepaisant D. Trumpo šiek tiek užslėpto raginimo kitoms šalims su Vokietija elgtis labiau kaip su prieše nei sąjungininke, M. Nellesas savo straipsniuose nurodo, kad Vokietijoje plačiai paplitęs draugiškas požiūris į santykius su V. Putino vyriausybe „iš esmės atitinka Europos Sąjungos politiką Rusijos atžvilgiu ir apima Rusijos kritikavimą dėl neteisėtos veiklos bei sankcijų taikymą, taip pat bandymą bendradarbiauti prekybos, pilietiškos visuomenės ar kultūros srityse“.
Heather Conley, buvusi vyresnioji JAV valstybės departamento pareigūnė, dabar dirbanti nevyriausybiniame Strateginių ir tarptautinių tyrimų centre, neseniai pavadino D. Trumpo užsienio politiką dėl koronaviruso „paremta asmeniškumais ir kalte“ bei „šokiruojančia“. „Ji daro didelį poveikį Amerikos lyderystei pasaulyje, taip pat mūsų sąjungininkams ir partneriams“, – pareiškė H. Conley.
„Kas nutinka, jeigu staiga nusprendi, kad nemėgsti A. Merkel ar Vokietijos? Regis, asmeninės užgaidos tapo naująja norma politikoje, – neseniai reporteriams pasakojo ekspertė. – Tokie veiksmai padaro atitinkamas institucijas neveiksmingas ir sugriauna visus santykius, reikalingus spręsti rimtas krizes.“