Didelės apimties tyrimas, analizavęs hidroksichlorokino ir senesnės jo versijos chlorokino vartojimą šešiuose žemynuose, atskleidžia labai rimtą vaizdą. Mokslininkų teigimu, tyrimo rezultatai parodė, kad vaisto daugiau nebereikėtų skirti COVID-19 sergantiems pacientams, išskyrus tuos atvejus, kai vykdomi moksliniai tyrimai.
Nors medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtas straipsnis nėra bandymas įvertinti patį vaistą, atliktas tyrimas rodo, kad nevertėtų skubėti jo vartoti. Dabar nemažai gydytojų skiria šį vaistą neturėdami įrodymų dėl jo saugumo. Yra žinoma, kad vaistas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, tačiau daugelis tvirtina, jog jis yra saugus, nes jau seniai skiriamas maliarijai gydyti.
Kaip rašoma theguardian.com, šį vaistą COVID-19 sergantiems pacientams imta dažniau skirti po to, kai prancūzų gydytojas Didier Raoult‘is paskelbė gydantis juo savo pacientus Marselio „La Timone“ ligoninėje. Tuomet Jungtinių Valstijų prezidentas ėmė tvirtinti, kad hidroksichlorokinas, kuris yra ne toks toksiškas kaip chlorokinas, yra tinkamas vaistas, o vėliau teigė pats vartojantis jį profilaktiškai, siekdamas apsisaugoti nuo koronaviruso.
Šis vaistas yra pakankamai saugus, jei skiriamas maliarija sergantiems pacientams, tačiau COVID-19 yra visiškai kitoks susirgimas. Mokslinio straipsnio autoriai surinko daugiau nei 96 tūkst. pacientų iš 671 ligoninės rezultatus. Šie pacientai vartojo vieną iš minėtųjų vaistų nuo gruodžio 20 d. iki balandžio 14 d., o drauge jiems buvo arba nebuvo skirti antibiotikai, pavyzdžiui, azitromicinas.
Mirtingumas visose grupėse, kuriose buvo vartojami hidroksichlorokinas ir chlorokinas, buvo didesnis nei tose grupėse, kuriose šie vaistai nebuvo skirti. Vienas iš šešių, vartojusių vieną iš šių vaistų, mirė. Tarp tų, kurie vartojo chlorokiną kartu su antibiotikais, mirė vienas iš penkių, o tarp vartojusių hidroksichlorokiną su antibiotikais mirė vienas iš keturių. Tarp tų, kurie nevartojo nė vieno iš vaistų, mirtingumas buvo vienas iš 11.
Statistinių duomenų negalima tiksliai palyginti, nes tai nebuvo specialiai atliktas klinikinis tyrimas, pacientai skyrėsi savo amžiumi, lytimi, bendra sveikatos būkle ir ligos situacija. Tačiau tyrimo autoriai iš Jungtinių Valstijų teigia, kad, net ir atsižvelgiant į šiuos skirtumus, vaistus vartojusių asmenų mirtingumas vis vien buvo didesnis.
Mokslininkų komanda taip pat nustatė, kad sunki širdies aritmija, dėl kurios skilveliai ima dirbti greičiau ir nereguliariai, dažniau pasitaikydavo visose grupėse, kuriose buvo taikoma viena iš keturių minėtų gydymo schemų. Labiausiai aritmija padažnėjo grupėje, kurioje hidroksichlorokinas buvo skiriamas drauge su antibiotiku. Šioje grupėje širdies aritmija išsivystė aštuoniems proc. pacientų. Tarp tų, kuriems vaistai nebuvo skirti, aritmija išsivystė 0,3 proc. pacientų.
„Tai yra pirmasis didelės apimties tyrimas, suteikęs statistiškai patikimų įrodymų, kad chlorokinas ar hidroksichlorokinas nėra naudingi COVID-19 sergantiems pacientams“, – sakė profesorius Mandeepas R Mehra, pagrindinis tyrimo autorius ir Brighamo ir moterų ligoninės pažangaus širdies ligų centro Jungtinėse Valstijose, Bostone, vykdomasis direktorius.
„Mūsų išvados rodo, kad analizuotų vaistų vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia rimtų širdies problemų rizika ir padidėjusia mirties rizika. Siekiant patvirtinti bet kokias su šiomis medžiagomis susijusias rizikas ar naudas, būtini eksperimentiniai klinikiniai tyrimai. Kol kas mes rekomenduojame šių vaistų neskirti gydyti COVID-19, išskyrus tuos atvejus, kai vykdomi klinikiniai tyrimai“, – sakė profesorius.
Kiti mokslininkai siūlė nebeskirti COVID-19 sergantiems pacientams, išskyrus kruopščiai stebimus klinikinius tyrimus.
„Nors tam, kad gautume patikimą patvirtinimą, būtini eksperimentiniai tyrimai, yra požymių, kad šie vaistai tikrai neturėtų būti vartojami kitais atvejais, išskyrus tyrimus, kai pacientus galima atidžiai stebėti dėl komplikacijų. Taip pat gali kilti klausimų, ar tokiems didelės apimties tyrimams būtini ištekliai negalėtų verčiau būti skiriami kitiems tikslams, o šiuos vaistus tiesiog vartoti pagal pradinę jų paskirtį. Be to, akivaizdu, kad autoritetingų asmenų raginimai vartoti šiuos vaistus be klinikinio stebėjimo yra ne tik klaidinantys, bet ir neatsakingi“, – tvirtino M. R Mehra.