Pranešime D. Trumpas teigė pasinaudojęs veto teise, nes rezoliucija, kuriai kovą pritarė abiejų JAV partijų atstovai, neva yra paremta „nesusipratimais dėl faktų ir teisės“.
Rezoliucija buvo priimta tiek respublikonams, tiek ir demokratams baiminantis, kad Baltieji rūmai įsitraukia į karą su islamiškąja respublika.
JAV prezidentas tikino, kad Kongresas netinkamai interpretavo Konstitucijoje išdėstytus jo įgaliojimus. Pasak jo, šie įgaliojimai neapsiriboja tik „Jungtinių Valstijų ir jų pajėgų gynyba nuo neišvengiamo puolimo“.
„Tai yra neteisinga“, – sakė D. Trumpas.
„Gyvename priešiškame ir nuolat besikeičiančių grėsmių kupiname pasaulyje, o Konstitucija pripažįsta, kad prezidentas turi galėti numatyti mūsų priešų tolimesnius žingsnius ir imtis greitų ir ryžtingų atsakomųjų veiksmų. Būtent taip aš ir padariau!“ – pareiškė D. Trumpas.
Rezoliucijos šalininkai siekė užtikrinti, kad tik Kongresas turėtų galimybę paskelbti kitai valstybei karą, kaip tai yra numatyta JAV Konstitucijoje.
D. Trumpas, viena vertus, tvirtino, kad JAV kariuomenė turi atsitraukti iš užsienio valstybių, tačiau, kita vertus, jis pablogino ir taip nekokius santykius su Iranu.
D. Trumpo vyriausybė įvedė griežtas ekonomines sankcijas Iranui. Sausį D. Trumpas nurodė surengti tikslinę ataką dronu Bagdado oro uoste, per kurią žuvo įtakingiausias Irano generolas Qassemas Soleimani.