Trumpas paskelbė apie „istorinį“ Serbijos ir Kosovo ekonominį susitarimą

„Serbija ir Kosovas įsipareigojo normalizuoti ekonominius [ryšius]“, – sakė D. Trumpas, šalia jo Ovaliniame kabinete sėdint Kosovo ministrui pirmininkui Avdullah Hoti ir Serbijos prezidentui Aleksandrui Vučičiui.

Po dviejų dienų susitikimų su D. Trumpo administracijos pareigūnais Vašingtone A. Hoti ir A. Vučičius sutiko bendradarbiauti įvairiose ekonominėse srityse, kad pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų.

Be to, Serbija nutarė perkelti savo ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę, o Kosovas pripažino Izraelį.

Pasiektas Prištinos ir Belgrado susitarimas suteikė prezidentui D. Trumpui diplomatinį laimėjimą prieš lapkričio rinkimus ir paskatino jo administracijos pastangas pagerinti Izraelio tarptautinę padėtį.

„Tikrai, tai istorinis [įvykis], – pareiškė D.Trumpas. – Nekantrauju nuvykti į abi šalis ne per tolimiausioje ateityje.“

Gestai Izraeliui

Serbijos sprendimas perkelti savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę yra duoklė tiek Izraeliui, tiek JAV. D. Trumpo administracija 2017-ųjų pabaigoje pripažino Jeruzalę Izraelio sostine, o 2018 metų gegužę perkėlė ten Jungtinių Valstijų ambasadą.

JAV prezidento administracija ragino ir kitas šalis pasekti jos pavyzdžiu, tačiau palestiniečiai ir daugelis Europos valstybių ją kritikavo, nes Izraelio ir palestiniečių konfliktas vis dar neišspręstas. Kosovas, daugiausia musulmoniška šalis, dar niekada nebuvo pripažinusi Izraelio, o Izraelis – Kosovo.

Tokie gestai Izraeliui yra dalis D. Trumpo administracijos pastangų pagerinti žydų valstybės tarptautinę padėtį. Šios pastangos, be kita ko, apima griežtą kritikos Izraelio atžvilgiu smerkimą Jungtinėse Tautose ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Visai neseniai D. Trumpo administracija tarpininkavo sandoriui dėl Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų santykių normalizavimo. Po to įvyko pirmasis komercinis skrydis tarp Izraelio ir JAE, kaimyninėms Saudo Arabijai ir Bahreinui leidus tokiems lėktuvams kirsti jų oro erdvę.

Kitos arabiškos valstybės, įskaitant Sudaną, Bahreiną ir Omaną, laikomos šalimis, kurios netrukus taip pat gali normalizuoti santykius su Izraeliu.

Derybos Briuselyje

Kosovo parlamentas 2008 metais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, praėjus devyneriems metams po to, kai įsikišus NATO baigėsi kruvinas karas.

Per 1998–1999 metais vykusį Kosovo separatistinį karą prieš Serbiją žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, daugiausia Kosovo albanų.

Tačiau Kosovo sukilėliai taip pat buvo kaltinami represijomis prieš serbus ir kitus albanus konflikto metu ir po jo.

Karas baigėsi įsikišus NATO, kurios pajėgos bombardavo serbų karių pozicijas ir privertė juos atsitraukti.

Dauguma Vakarų valstybių pripažino Kosovo nepriklausomybę, tačiau Serbija ir jos sąjungininkės Rusija ir Kinija – ne. Tebesitęsianti aklavietė ir Serbijos nenoras pripažinti Kosovą kėlė įtampą ir neleido visiškai stabilizuotis Balkanų regionui po kruvinų karų 10-e praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

„Mes negalime sutikti su jokiu dokumentu, kuriame būtų nurodyta Kosovo nepriklausomybė, ir taškas“, – po susitikimų ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė A. Vučičius.

Serbija ir Kosovas jau yra pasiekusios susitarimų dėl susisiekimo oru, geležinkeliais ir tranzito, įskaitant susitarimą, kuris atvertų kelią pirmam skrydžiui tarp Prištinos ir Belgrado per 21 metus. Naujasis susitarimas apima daug daugiau ekonominio bendradarbiavimo sričių.

Abiejų šalių verslo lyderiai buvo nusivylę ir tarpusavyje kalbėjosi apie investicijų skatinimo būdus už Europos Sąjungos tarpininkaujamų politinių derybų ribų.

Pirmadienį A. Vučičius ir A. Hoti turėtų vykti į Briuselį derybų, remiamų ES diplomatijos vadovo Josepo Borrellio ir ES specialiojo įgaliotinio Belgrado ir Prištinos dialogui Miroslavo Lajčako.

ES jau daugiau nei dešimtmetį tarpininkauja dviejų buvusių karo priešių deryboms, o kai kurie Bendrijos pareigūnai nevisiškai palaikė JAV pastangas, nors per pastarąsias koncentruotasi į ekonominę plėtrą.

Derybos Baltuosiuose rūmuose turėjo įvykti dar birželį, tačiau jos buvo atšauktos, kai Hagos specialieji prokurorai Kosovo prezidentui Hashimui Thaci, turėjusiam vadovauti savo šalies delegacijai, pareiškė kaltinimus dėl karo nusikaltimų, galimai padarytų per 10-o dešimtmečio konfliktą.