„JAV šiemet išleido (šiuo tikslu) 716 mlrd. dolerių. Beprotiška!“ – sakoma anksti ryte paskelbtoje prezidento „Twitter“ žinutėje.
„Esu tikras, kada kuriuo nors metu ateityje prezidentas Xi ir aš, kartu su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu, pradėsime kalbėtis kaip būtų galima reikšmingai sustabdyti tai, kas tapo didelėmis ir nevaldomomis ginklavimosi varžybomis“, – pridūrė D. Trumpas.
Spalį D. Trumpas pareiškė, kad išves Jungtines Valstijas iš 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), ribojančios Maskvos ir Vašingtono branduolinių arsenalų dydį.
Nors šis pažadas dar nėra išpildytas, kritikai teigia, kad atsisakius INF sutarties kiltų naujos ginklavimosi varžybos su Rusija.
D. Trumpas savo ruožtu tvirtino stiprinsiantis Amerikos branduolinį arsenalą, „kol žmonės atsikvošės“.
JAV prezidentas naujausią žinutę paskelbė po savaitgalį Argentinoje vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo, kur jis surengė derybas su Kinijos prezidentu. Abu lyderiai sutarė paskelbti paliaubas Vašingtono ir Pekino prekybos kare.
D. Trumpas atšaukė Buenos Airėse planuotą surengti dvišalį susitikimą su V. Putinu, bet įvyko „neformalus“ jų pokalbis.
Šaltojo karo pabaigoje sudaryta INF sutartis neapima Kinijos. Ja buvo siekiama eliminuoti mažo ir vidutinio nuotolio branduolines raketas, dislokuotas prie Europos slenksčio.
JAV pasitraukimo iš sutarties data dar nepaskirta, todėl išlieka erdvės šį dokumentą pertvarkyti ir galbūt įtraukti Kiniją.
D. Trumpo sprendimas atsisakyti INF sutarties sukėlė nerimą visame pasaulyje. Vašingtono administracijos dėl dideles pastangas paaiškinti šį sprendimą Europos lyderiams iš žiniasklaidai.
Pasak jos, šis žingsnis yra būtinas, nes Rusija sutartį jau seniai pažeidinėja.
D. Trumpo pareiškimas apie Gynybos departamento „beprotišką“ 716 mlrd. dolerių biudžetą atrodo gana netikėtas.
Praeitais metais, pradėdamas savo kadenciją, prezidentas tvirtino, kad JAV kariuomenė kenčia nuo didžiulio lėšų trūkumo ir žadėjo ginkluotųjų pajėgų „didįjį atkūrimą“.
Respublikonai ir kariuomenės vadai jau daug metų skundėsi D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos vykdytais gynybos lėšų karpymais, esą nuėjusiais per toli ir pakenkusiais JAV pajėgumams, juolab kad Kinija ir Rusija tuo metu aktyviai vystė savo ginkluotąsias pajėgas.
Nors anksčiau šiais metais prezidentas daug ir pakiliai kalbėjo apie padidintas išlaidas gynybai, dabar D. Trumpas atrodo nepatenkintas didele kaina ir neseniai paliepė Pentagonui rasti galimybę sutaupyti 5 proc. savo biudžeto.
Jungtinės Valstijos gynybai skiria daugiau lėšų, negu kitos septynios didžiausius gynybos biudžetus turinčios šalys kartu sudėjus.