2014 m. rugpjūčio 3 d. IS kovotojai įsiveržė Sindžaro miestą Irako šiaurėje. Ši ataka – tai vienas iš užsibrėžto islamo išgryninimo plano etapų. ISIS grupuotės tikslas – išnaikinti jazidizmą išpažįstančius žmones, kad musulmonų religija nebūtų teršiama kokiomis nors ne islamiškomis atmainomis.
Tą pačią dieną, kai buvo įvykdyta ataka, jazidų lyderis emyras Tahseenas Saidas paskelbė skubų kreipimąsi į tarptautinę bendruomenę dėl humanitarinės pagalbos 40 tūkst. gimtuosius namus priverstų palikti jazidų.
Deja, devyniolikmetei Nadia Murad suteikti pagalbą buvo per vėlu. Ji gyveno ramiame Kocho kaimelyje, netoli Sindžaro, tapusio ISIS teroristų vykdomo valymo taikiniu. Prieš atvykstant ISIS kovotojams jos gyvenimas tekėjo ramia vaga žemę dirbančių tėvų šeimoje, kur be jos augo dar keletas brolių ir seserų. Mergina mokėsi aukštesniojoje mokykloje ir svajoje tapti istorijos mokytoja, o galbūt net makiažo meistre.
Deja, įsiplieskus karui visos N. Murad svajonės buvo pasmerktos žlugti. Ji tapo ISIS sekso vergė.
ISIS kovotojai pasiūlė kaime gyvenusiems jazidams rinktis – atsiversti į islamą arba akimirksniu mirti.
Mergaitės ir moterys turėjo ir trečią išeitį – sekso vergovę. N. Murad motina buvo laikoma per sena, kad galėtų rinktis pastarąjį kelią, todėl buvo nužudyta. O štai N. Murad ir dvi jos seserys, kaip ir visas būrys kitų moterų, neišvengiamai perėjo ISIS nuosavybėn.
Praeitą mėnesį N. Murad ir dar vienai jaunai jazidei Lamiya Aji Bashar Europos Parlamentas suteikė Sacharovo premiją už minties laisvę. Šis įvertinimas buvo skirtas, kai moterys atvirai papasakojo, kokį siaubą teko išgyventi.
Praėjus trims mėnesiams po miesto užėmimo ir pasmerkimo seksualinei prievartai, N. Murad pavyko pabėgti nuo pagrobėjų. Už tai ji turi būti dėkinga kaimynystėje gyvenusiai šeimai, slapta pargabenusiai ją iš ISIS užimtos teritorijos. Pasprukusi iš nelaisvės moteris sužinojo, kad net 18 jos giminaičių jau nėra tarp gyvųjų.
Kitai moteriai, L. A. Bashar, pabėgti pavyko ne iš karto. Visgi galop ją slapta išvežė šeimos pasamdyti asmenys. Deja, kiek anksčiau šalia moters sprogo mina. Po sprogimo jazidė liko sužalojimų sudarkytu veidu ir beveik akla.
Kol pavyko pabėgti ir išvykti į Vakarus, moterys kentė sunkiai žodžiais nusakomą žiaurumą. Yra žinoma, kad jazidžių budeliais tapę pagrobėjai įkalintas moteris ir vaikus „atiduoda“ ištikimiems ISIS kovotojams arba prekiauja jais ISIS kontroliuojamoje teritorijoje veikiančioje sekso vergų rinkoje.
Tokio tipo machinacijos vykdomos taip plačiai, kad frazė „ISIS sekso vergai“ jau kotiruojama kaip valiuta. Vis dėlto reikia pasakyti, kad mūsų, vakariečių, ausiai žodžiai „sekso vergė“ dažnai sukelia gana miglotas asociacijas, neturinčias nieko bendra su siaubinga padėtimi, į kurią patenka Artimuosiuose Rytuose pagrobiami žmonės.
Atrodo natūralu, kad kažkur toli egzistuojančią sekso vergiją esame linkę pasmerkti nebent dėl begėdiškai propaguojamo gašlumo. Juk reiškinys įvardijamas taip, kad norom nenorom imame galvot apie ištisus haremus kvepalų debesyse skendinčių ir ryškiais šilko drabužiais pasidabinusių moterų, nuolankiai paklūstančių kokiam nors svarbiam veikėjui.
„Pats terminas [„sekso vergės“] nenusako tragedijos, kurią šios moterys išgyvena, – sako Birmingamo universiteto islamo studijų vadovė Katherine E. Brown. – Jų patiriamoms kančioms suteikiamas pernelyg ryškus seksualinis atspalvis.“
ISIS pagrobtos moterys išties tampa vergėmis, mušamomis ir parduodamomis tiems, kurie pasiūlo didesnę kainą. Tiesa ir tai, kad jos yra žeminamos ir seksualiai išnaudojamos. Vis dėlto jų atžvilgiu vykdomo teroro ir prievartos prasmė slypi kur kas giliau, nei manoma.
„Vien konstatuodami faktą, kad jos prievartaujamos, visko toli gražu nepasakome, – sako K. Brown, atidžiai rinkdama žodžius, kad nesumenkintų šio nepateisinamo akto brutalumo. – Reikia nepamiršti, kad iš moterų atimamos visos žmogaus teisės. Prievartavimas – tai tik vienas iš išnaudojimo būdų. Šios moterys atskiriamos nuo savo bendruomenės, vadinasi, engiant moteris naikinama ir jų bendruomenė. Ištisoms etninėms grupėms kyla rimtas išnykimo pavojus.“
Kitaip sakant, vykdomas genocidas. Tokios nuomonės laikosi ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Kovo mėnesį vykusioje spaudos konferencijoje jis tvirtino, kad ISIS tenka visa atsakomybė už vykdomą genocidą jų užimtoje teritorijoje gyvenančių bendruomenių atžvilgiu. Bendruomenės, apie kurias kalbama, – tai jazidai, krikščionys ir šiitai.
ISIS beatodairiškai vykdo užsibrėžtą tikslą – atlieka etninį regiono valymą, naikindama visas ne musulmonų bendruomenes. Jazidų tikėjimui būdingi krikščionybės, zoroastrizmo ir islamo bruožai. Manoma, kad ši religija susiformavo XI a. Jazidai – vienas iš ISIS taikinių. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos reikia pasakyti, kad susidoroti su jazidais bandoma ne pirmą kartą. Osmanų imperijos laikais, XVIII ir XIX amžiais, jazidų žudynės buvo įvykdytos net 72 kartus. Per jas buvo nužudyta tūkstančiai šios religijos išpažinėjų.
Ar yra koks nors skirtumas tarp etninio valymo ir genocido? Remiantis „Encyclopaedia Britannica“, šioks toks skirtumas yra. Etninio valymo atveju siekiama suformuoti etniniu požiūrių homogeninę bendruomenę, gyvenančią konkrečioje teritorijoje, o vykdant genocidą, kad ir siekiama to paties tikslo, pasirenkamos kur kas drastiškesnės priemonės: vienalytė bendruomenė formuojama sistemingai naikinant konkrečias žmonių grupes.
Deja, nepaisydami etninei grupei gresiančio išnykimo, dažniausiai akcentuojame tik vieną susidorojimo su jazidais aspektą – moterų pavertimą sekso vergėmis. Veikiausiai taip yra dėl pačios ISIS pastangų įteigti, kad seksualinė prievarta jazidžių atžvilgiu tėra vienintelė šios teroristinės grupuotės užsibrėžta misija.
Prievartavimas, kaip vienas iš kovos būdų, nėra naujas. Galima prisiminti didžiulio masto prievartavimus per Balkanų konfliktus, ypač Bosnijoje dešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Daugiausia šią taktiką praktikavę serbai laikėsi jos kaip vienos iš strategijų. Prievartavimai buvo viena iš daugelio kovos su kitomis etninėmis grupėmis priemonių.
ISIS prievartavimais stengiasi pridengti tikrąsias savo užmačias, būtent – sunaikinti jazidų bendruomenę. Į moterų prievartavimą negalima žiūrėti tik kaip į nepateisinamą brutalumą, nes pagal jazidų papročius moteris, užmezgusi santykius su kitos etninės grupės atstovu, automatiškai perima jo religiją. Taigi, ISIS vykdomi prievartavimai yra ne kas kita kaip nuožmus visos jazidų etninės bendruomenės naikinimas.
„Moterys įkalinamos iš dalies kaip ISIS karių pasitenkinimo priemonė, iš dalies kaip priemonė ne musulmonų grupėms naikinti“, – sako K. Brown.
Gali būti, kad susitelkdami vien ties prievartavimo faktu, susikuriame kiek iškreiptą įvykių vaizdą ir klaidingą brutalaus priešo paveikslą. Juk kalbama apie jėgą, remiamą Irako kurdų, taip pat kovojančių su ISIS ir suinteresuotų, kad Vakarai juos matytų kaip visišką teroristų grupuotės priešingybę.
N. Murad ir L. Bashar suteikta Sacharovo premija reikšminga todėl, kad ji priverčia atkreipti dėmesį į tragišką jazidų bendruomenės situaciją. Po šio įvykio bent šiek tiek prasklaidoma kovojamą karą gaubianti migla, slepianti tiesą ir tikruosius faktus. Vis dėlto K. Brown mano, kad į moterų balsus nepakankamai įsiklausoma. Abiejose pusėse besikaunantys vyrai ir toliau sėkmingai skleidžia propagandą, o moterų patirtis supaprastinama iki seksualinio išnaudojimo.
Panašiai reikėtų pažvelgti ir į vadinamųjų džihadistų nuotakų, kurių likimas iš pažiūros priešingas nei ISIS sekso vergių, atvejį. Jazidės priverčiamos paklusti per jėgą, o moterys iš Vakarų laisva valia prisijungia prie ISIS. Deja, rezultatas yra toks pat.
„Vartojama ta pati leksika, viskas suvedama į seksą. Kodėl gi moterys nusigręžia nuo palyginti gerų gyvenimo sąlygų Vakaruose dėl klaikaus gyvenimo su ISIS? Vien įvardijimas „džihadistų nuotakos“ sufleruoja, kad moterys yra naivios, emocionalios ir trokšta sekso. Deja, viskas gerokai sudėtingiau“, – sako K. Brown.
Juk ISIS pagrobiamų moterų skaičiai, kaip skelbiama, siekia tūkstančius. Tad kas gi nutiks, kai – arba jei – karas prieš teroristų grupuotę bus laimėtas? Bandydama atsakyti į šį klausimą K. Brown bando pasitelkti Afganistano pavyzdį. Ji primena apie garsius pasisakymus moterų teisių temomis pasibaigus Vakarų intervencijai.
„Jei Irako pajėgos nugalės ISIS, ko gero, pasigirs nemažai skambių žodžių apie moterų teises. Visgi greičiausiai jie ir liks gražiais žodžiais. Nors Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliucija 1325 numato būtiną moterų dalyvavimą taikos užtikrinimo procese, tarptautinių bendruomenių pateikiami rezultatai optimistiškai nenuteikia“, – sako K. Brown.
Anot K. Brown, viskas baigiasi tuo, kad nemažai problemų, susijusių su nukentėjusiomis bendruomenėmis, galop nustumiamos į antrą planą.