Tragedija Rusijoje: žuvusiųjų kūnus traukia vieną po kito, nuolaužos siekia trečią aukštą

Sausio 2 d. rytą apie savo pažįstamą porą ji dar nebuvo gavusi jokių žinių.

Artimieji atpažino 22 iš 37 žmonių, kurių palaikus gelbėtojai ištraukė iš numanomo dujų sprogimo sugriautos daugiabučio laiptinės griuvėsių Rusijos Uralo regiono mieste Magnitogorske, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

„Iš 37 žuvusiųjų atpažinti 22. Iš šešių žuvusių vaikų atpažinti trys. Dar keturių žuvusiųjų ieškoma“, – sakė žurnalistams Nepaprastųjų situacijų ministerijos Čeliabinsko srities vyriausiosios valdybos spaudos tarnybos atstovas.

Jis patikslino, kad tarp keturių asmenų, kurių tebeieškoma, vaikų nėra.

Žinybos atstovas taip pat sakė, jog toliau išlieka griūties pavojus.

„Vyksta ardymas, griūties pavojus išlieka“, – kalbėjo jis.

Pareigūno duomenimis, 5-os, 6-os ir 8-os laiptinių zonos dėl galimo griūties pavojaus išlieka uždaromis, gyventojai ten įleidžiami pusvalandžiui dukart per dieną pasiimti asmeninių daiktų.

„Gyventojai įleidžiami stebint policijos darbuotojams, kad būtų išvengta plėšikavimo“, – paaiškino jis.

Pirmadienį anksti ryte nugriaudėjęs sprogimas, sukeltas dujų nuotėkio, 1973 metų statybos 10 aukštų blokiniame name sugriovė vieną iš 12 laiptinių.

Ištisą dieną Rusijos nepaprastųjų situacijos ministerijos darbuotojai vieną po kito traukė iš griuvėsių žuvusiųjų kūnus, bandydami prasikasti pro trečią aukštą siekiančias betono plokščių nuolaužas.

Aukščiau šios ribos matyti vidaus patalpos, kambarius skiriančios sienos ir apdriskę jų apmušalai. Septinto aukšto balkone – vienintelėje išlikusioje kažkieno namų vietoje – matyti tebestovintys daiktai.

Kai kuriose pastato vietose gyvenantys piliečiai apie sprogimą sužinojo tik iš persigandusių draugų ir giminaičių skambučių.

12-oje laiptinėje gyvenanti moteris, vardu Zoja, kalbinama BBC Rusijos tarnybos žurnalistų paminėjo, kad ankstų gruodžio 31 d. rytą ją pažadino pokštelėjimą primenantis garsas. Akimirksniu ji pamanė, kad garsą sukėlė gretimame kambaryje nukritęs daiktas.

„Mama man sako: „Sugriuvo namas.“ Ji juk karą pergyveno, todėl, matyt, sugrįžus vaikystės prisiminimams... Ėmiau su ja ginčytis, nes pamaniau, kad garsą sukėlė konfeti šaudyklė ar kas panašaus. Atsiguliau miegoti ir net užmigau. Tačiau po šeštos valandos mums pradėjo skambinti pažįstami: jie ir pranešė, kad mūsų namas sugriuvo“, – pasakoja moteris.

Rusijos naujienų agentūros TASS duomenimis, laiptinė, kurioje gyvena Zoja, laikoma saugia – joje įrengtuose butuose ir toliau galima gyventi.
Tačiau trijose gretimose, netoli griuvėsių esančiose laiptinėse gyventi nebegalima.

Sausio 2 d. iš jų evakuotiems gyventojams buvo leista, lydimiems policijos, įeiti į nuosavus butus. Daugelis iš namų išbėgo užsimetę pirmus po ranka pasitaikiusius drabužius.

Drabužiai, būtiniausi daiktai, higienos reikmenys ir kt. dalijami pagalbos nukentėjusiesiems punkte.
Jis įkurtas vietinės mokyklos Nr. 14 patalpose. Nuo sugriuvusio namo jį galima pasiekti per penkias minutes.

Mokyklos rūbinėje sukabinti šilti drabužiai.

Savanoriai rūšiuoja juos pagal dydį ir išdavinėja visus daiktus praradusiems asmenims.

Mokyklos sporto salėje sustatyti stalai, o ant jų – įvairios nuorodos: „Nepaprastųjų situacijos ministerija“, „Pensinis fondas“, „Pasų stalas“, „Psichologai“. Net kelios dešimtys asmenų pareiškė norą pasikalbėti su gubernatoriumi ir čia pat su juo susitikdavo.

Jelenos Krugliakovos butas buvo ketvirtame septintos laiptinės aukšte. Toje pačioje aikštelėje gyveno ir Fokinų šeima. Mažėlis Fokinų sūnus sausio 1 d. buvo gyvas ištrauktas iš po griuvenų. Tai įvyko praėjus pusantros paros po nelaimės.

J. Krugliakova kartu su vyru ir vaiku gyveno bute, formaliai priklausiusiame moters senelei. Butą sutuoktiniai buvo ką tik susiremontavę.

„Nubudau nuo dundesio. Vyras suriko. Aš priėjau prie sofos, o ji sulūžo... Grindys įgriuvo ir dalis jų nulėkė į trečią aukštą. Virš atsivėrusios skylės pakibo į paklodę įsitvėręs mano vaikas – trejų metų berniukas“, – prisimena moteris.

Į gatvę šeimai teko kapanotis pro griuvėsius – nei laiptų, nei aikštelių jau nebebuvo. Jie vilkėjo vien pižamomis ir pūkinėmis striukėmis. Visi jiems priklausę daiktai liko sugriuvusiame name.

Praėjus pirmojo šoko bangai, J. Krugliakova, kaip pati sako, ėmė galvoti apie ateitį.

„Už butą senelei bus išmokėta kompensacija. Tai logiška. Tai juridiškai teisingas žingsnis. Bet kyla klausimas, kaip bus atlyginta mūsų patirta žala“, – svarsto moteris.