„Kursk“ nelaimė ir jos padariniai, B. Kuznecovo teigimu, buvo pirmas Rusijos prezidento Vladimiro Putino melas, rašo rferl.org.
„Melas prasideda nuo „Kursk“ nuskendimo, – teigia B. Kuznecovas. – Kai „Kursk“ nuskendo, vyriausybė ėmė trukdyti teisinei ir įstatymų priežiūros sistemoms. Vyriausybė ėmė kontroliuoti visą žiniasklaidą. Visas demokratijos žlugdymas Rusijoje daugeliu aspektų prasidėjo nuo šito.“
B. Kuznecovas (67 m.) atstovavo 55-ių nuskendusių jūreivių artimiesiems. Dabar jam suteiktas politinis prieglobstis JAV. Rusijos valdžia iškėlė jam baudžiamąją bylą ir išdavė tarptautinio arešto orderį jam.
Advokatas sako, kad kaltinimais, – jis kaltinamas išdavęs valstybines paslaptis, nes pademonstravo teismui Rusijoje, kad Federalinė saugumo tarnyba (FST) neteisėtai klausėsi parlamento nario pokalbių telefonu, – norėta sutrukdyti jam dirbti teisinį darbą.
Iš tiesų 2000-aisiais, rugpjūčio 12 d., kai per karines jūrų pratybas Barenco jūroje nuskendo „Kursk“, Rusija buvo kitokia šalis.
V. Putinas tik kelis mėnesius ėjo prezidento pareigas (pirmoji kadencija). Nacionalinę televiziją kontroliavo oligarchai, šios santykiai su vyriausybe buvo įtempti.
2000-ųjų spalį garsus televizijos žurnalistas Sergejus Dorenka parengė valandos trukmės specialią laidą apie „Kursk“ tragediją per Rusijos ORT televiziją, kurią tuo metu kontroliavo Borisas Berezovskis.
Išvardinęs valdžios klaidas atsitikus nelaimei, S. Dorenka baigė laidą tokia išvada: „Kursk“ istorija nebaigta. Pateikėme tik pirmus klausimus ir išvadas. Esminė išvada – valdžia nė vieno iš mūsų negerbia, todėl meluoja. O svarbiausia tai, kad valdžia šitaip su mumis elgiasi, nes mes tai leidžiame.“
Kai akivaizdžiai sutrikęs V. Putinas 2000 m. rugpjūčio 22 d. susitiko su jūreivių žmonomis ir artimaisiais, niekas nebijojo ant jo šaukti ir kaltinti nekompetentingumu.
Tas susitikimas, teigia B. Kuznecovas, galbūt buvo „sunkiausia akimirka“ V. Putino gyvenime, tad jis pasistengė, kad daugiau su tuo netektų susidurti.
Praėjus 15-ai metų – pokyčiai
Nuskendęs povandeninis laivas „Kursk“ galėjo tapti tikra katastrofa Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinei karjerai.
Praėjus vos keliems mėnesiams po pirmosios inauguracijos V. Putinas pavėluotai grįžęs iš atostogų kreipėsi į nevilties apimtus 118 žuvusių jūrininkų artimuosius, tačiau tai sukėlė tik nevilties apimtų žmonių pyktį.
Rusija nesiskubino priimti Vakarų siūlomą pagalbą, kai 2000 m. rugpjūčio 12 d. Barenco jūroje nuskendo povandeninis laivas „Kursk“. Kai paaiškėjo, kad visi laive buvę 118 jūreivių negyvi, rusus ištiko tikra agonija, rašo rferl.org.
Tada atlikta „Levada Center“ viešosios nuomonės apklausa parodė, kad 72 proc. rusų mano, kad valdžia nepanaudojo tinkamai savo galių jūrininkų gyvybėms išgelbėti.
Po 15 metų naujas „Levada Center“ atliktas tyrimas rodo, kad dauguma rusų nuomonę pakeitė. Šio tyrimo rezultatai liudija, kad dabar vos 35 proc. šios šalies gyventojų mano, kad valdžia nepadarė visko, ką galėjo.
Maža to, 40 proc. apklaustųjų remia veiksmus, kurių tada ėmėsi valdžia, nors 2000 m. tokių buvo tik 23 proc.
Paklusnioji žiniasklaida
„Levada Center“ direktorius sociologas Levas Gudkovas įsitikinęs, kad laipsniškai besikeičianti žmonių nuomonė atspindi valstybinių televizijos kanalų skleidžiamos propagandos įtaką, kuri šiuo atveju veikia dviem lygmenimis.
Pirma, anot L. Gudkovo, propaganda veikia iš inercijos. „Nėra valstybinės žiniasklaidos struktūrų, kurios nuolat primintų žmonėms ir skatintų diskutuoti apie valdžios atsakomybę ne tik dėl „Kursk“, bet ir dėl kitų tragiškų nutikimų ir katastrofų“, - sakė L. Gudkovas. Kitaip tariant, kai nematai, tai ir galvos neskauda.
L. Gudkovo manymu, tai atspindi augantis žmonių, ypač jaunosios kartos atstovų, kuriems sudėtinga pateikti atsakymą į šį apklausoje jiems užduotą klausimą, skaičius.
Tokį atsakymo variantą šiais metais atliktoje apklausoje pasirinko 26 proc. respondentų, nors 2000 m. šį atsakymą pasirinkusių respondentų buvo tik 6 proc.
Šiandien pagrindiniai rusų televizijos kanalai paklusniai laikosi Kremliaus pozicijos. 2000 m. situacija žiniasklaidoje buvo kur kas audringesnė, pakanka prisiminti vien magnatui Vladimirui Gusinskiui priklausiusį NTV televizijos kanalą, kuris atvirai nepalaikė Kremliaus politikos.
Vienas iš pirmųjų reikšmingų Rusijos prezidentu tapusio V. Putino sprendimų buvo siekis suvaldyti žiniasklaidą ir „užčiaupti“ tokius televizijos kanalus kaip NTV.
Vis dėlto didžioji šio proceso, prisidėjusio prie šiuo metu šalyje stabilią antivakarietišką retoriką užtikrinančių mechanizmų atsiradimo, dalis įvykdyta po povandeninio laivo „Kursk“ tragedijos.
Pavėluota reakcija
Į mokymus iš doko Barenco jūroje išplaukusio atominio povandeninio laivo torpeda sprogo rugpjūčio 12 d. Po 11 valandų Rusijos karinis laivynas pripažino nebevaldantis situacijos, kai iš įgulos nebebuvo gaunama jokių signalų.
Galiausiai Maskva sutiko priimti britų ir norvegų pagalbą, narai iš šių šalių kartu su rusais nusileido į „Kursk“, tačiau jau prieš kelias dienas laivas buvo nuskendęs, taigi nė vieno įgulos nario išgelbėti nepavyko.
Žiniasklaida nerašė visiškai nieko apie delsimą priimti siūlomą kitų valstybių pagalbą.
2000 m. rugpjūčio mėn. V. Putinas pagaliau sugrįžo iš atostogų, kai pasklido žinia apie tragediją. Praėjus dešimčiai dienų po to, kai „Kursk“ nuskendo, V. Putinas nuvyko į Vidiajevo jūrinį postą, kur susitiko su žuvusiuosius apverkiančiomis našlėmis ir artimaisiais.
Tada darytame vaizdo įraše matyti, kaip apsaugos darbuotojas mėgina priversti šaukiančią nevilties apimtą galvą skarele prisidengusią moterį atsisėsti, o įdegęs V. Putinas juodu kostiumu ir juodais marškiniais atrodo atsidūręs ne laiku ir ne vietoje.
Patriotiška trumparegystė
Praėjus 15 metų Rusijos valstybinės televizijos kanalai ir toliau sėkmingai malšina šalyje kylančias krizes, įskaitant ir konfliktus, kuriuose panaudojama karinė jėga.
Kai liepos mėn. Sibire esančiame Omsko mieste sugriuvo kareivinės ir žuvo 24 jose tuo metu miegoję kadetai, valstybiniai kanalai komentavo šį nutikimą, tačiau nepaminėjo žuvusių asmenų pavardžių ir nekalbino jų artimųjų. Žinute socialiniame tinkle „Facebook“, kurioje rferl.org žurnalistė Jelena Rykosteva rašo apie šią nepaminėtą informaciją, pasidalinta 12 500 kartų.
2010 m. minint 10-ąsias povandeninio laivo „Kursk“ katastrofos metines nei tuo metu ministro pirmininko pareigas ėjęs V. Putinas, nei prezidentas Dmitrijus Medvedevas viešai nepakomentavo didžiausios per pastaruosius metus jūroje įvykusios katastrofos.
L. Gudkovas įsitikinęs, kad antroji priežastis, paaiškinanti viešosios nuomonės apklausų rezultatų pasikeitimą, tai patriotiškų jausmų bangą sukėlęs 2014 m. kovo mėn. įvykdytas Krymo užėmimas. Ši operacija vykdyta pasitelkus aršią antivakarietišką propagandą, kuri vis dar yra itin stipri.
„Valdžia pataikauja gyventojams, išvaduodama juos nuo nevisavertiškumo komplekso ir netikėjimo pergale“, - įsitikinęs L. Gudkovas.
„Nors valdžia ir toliau vertinama kaip mafija, gyventojai akcentuoja jos nekompetentingumą, teigia, kad ji negina paprastų žmonių interesų, vis dėlto patriotiškumo ir propagandos suvešėjimas pastarąjį 1,5 metų periodą įtikino reikšmingą konformistinių pažiūrų Rusijos gyventojų dalį susilaikyti nuo neigiamo įvykių vertinimo“, - neabejojo jis.