Praėjusią savaitę per šalį nuvilnijo didžiausios demonstracijos nuo 1989 m. įvykusios Aksominės revoliucijos. Visoje Slovakijoje į gatves išėjo 100 tūkst. žmonių. Manoma, kad vien Bratislavoje buvo 40 tūkst. protestuotojų. Tai labai nemažas skaičius 5 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Pagrindinis protestų šūkis buvo „Kovokime už skaidrią Slovakiją“. Iš esmės šalies gyventojai protestuoja prieš korupciją ir piktnaudžiavimą valdžia. Jie reikalauja, kad teisinės valstybės principai galiotų visur ir visada ir nori daugiau skaidrumo bei atsakingesnės valdžios.
Didesnių demonstracijų dar nebuvo, bet žmonės į gatves eina anaiptol ne pirmą kartą. Protestai prieš Roberto Fico vyriausybę ir jo vadinamąją Socialdemokratų partiją (SMER-SD) rengiami jau ne pirmus metus. Tyrimus atliekantys žurnalistai toliau atskleidžia neįtikėtinus korupcijos atvejus tarp SMER narių ir kitų politikų, bet skandalai nutyla be jokių politinių ar teisinių padarinių.
Aukšta sėkmės kaina
Dabartinius protestus paskatino paplitęs nepasitenkinimas. Labiausiai žmonėms nepatinka, kaip šalis perėjo nuo tikros socialistinės diktatūros prie demokratijos ir rinkos ekonomikos. Makroekonominiu požiūriu Slovakija pagrįstai laikoma sėkminga rytinio Europos Sąjungos pakraščio šalimi.
Bet ši sėkmė atsiėjo nepigiai. Pasibaigus diktatūrai ne vienerius metus buvo diegiamos didelės ekonominės reformos, nuo kurių nukentėjo šimtai tūkstančių gyventojų. Galbūt Slovakijos piliečiai su tuo lengviau susitaikytų, jei nedidelė grupelė jau prie diktatūros prakutusių politikų nebūtų itin nusikalstamais būdais dar labiau pralobusi iš buvusio nacionalinio turto, rašo Keno Verseckas.
Politikų savanaudiškumas, pasak teksto autoriaus bujoja iki šių dienų, bet dabar pasitelkiant teisines vingrybes arba leidžiant įstatymus su pakankamai didelėmis spragomis bandoma apsimesti, kas viskas legalu. Nepaisant to politikai vis dar elgiasi visiškai amoraliai. R. Fico ir jo partija visa tai dangsto kairiosios pakraipos populistinėmis ir dešiniosios pakraipos nacionalistinėmis kalbomis.
Nėra stiprios politinės alternatyvos
Kad ir koks stiprus bei teisėtas slovakų pasipiktinimas, pilietiniams judėjimams nepavyksta tapti politine jėga. Šiuo metu nėra stiprių politinių alternatyvų, kurios patikimai pasisakytų už teisinės valstybės principus, daugiau socialinio teisingumo ir stipresnę demokratiją. Kai kurios opozicinės partijos prarado pasitikėjimą per ankstesnes kadencijas. Dabar pagrindinės alternatyvos yra dešinieji populistai ir kairieji ekstremistai.
Panašiai reikalai klostosi ir daugelyje kitų centrinių ir pietrytinių ES valstybių. Daugelis Slovakijos stebėtojų baiminasi, kad ilguoju laikotarpiu politinė padėtis šalyje gali imti panašėti į Vengrijos ar Lenkijos.
Pasak teksto autoriaus, už Slovakijos ribų visuomenė dar ne visai supranta J. Kuciako nužudymo aplinkybes ir galimą politinę potekstę. Dabartinius Slovakijos įvykius derėtų priimti kaip įspėjimą. Juos derėtų labai atidžiai stebėti ir paremti pilietinės demokratijos judėjimą, rašo autorius.
