Prancūzijos ambasada Romoje pirmą kartą nuo antrojo pasaulinio karo yra be ambasadoriaus, po to kai ketvirtadienį jis laikinai buvo atšauktas konsultacijoms. Roma ir Paryžius jau kurį laiką susikibo diplomatiniame ginče abiem pusės reikalaujant atsiprašymų. Italija žeria itin daug kaltinimų Prancūzijai.
„Kiekvieną dieną žandarmerijos pareigūnai tikrina traukinius kuriais darbininkai vyksta iš Italijos į Prancūzija, taip gaišindami valandų valandas, skirtas darbui. Italijos policija gali daryti tą patį, jeigu bus priversta, nenoriu su niekuo kautis, bet tikrai galime. Noriu išspręsti problemas, tačiau visas įmanomas nuolaidas jau pasiūlėme“, – sakė Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini.
Prieš kelias savaites M. Salvinis įkėlė vaizdo įrašą palaikydamas „geltonąsias liemenes“ ir ragindamas Prancūziją atsikratyti baisaus Emmanuelio Macrono.
„Tikiuosi, kad Prancūzija išsivaduos nuo baisaus prezidento ir pirma proga tam bus gegužės 26 d., per Europos Parlamento rinkimus. Prancūzijos žmonės galės susigrąžinti savo ateities kontrolę, orumą ir išdidumą, kuriam prastai atstovauja tokie veikėjai kaip E. Macronas“, – kalbėjo M. Salvinis.
Italijos premjero pavaduotojas buvo susitikęs su „geltonųjų liemenių“ atstovais. Tai įsiutino Paryžių.
„Daugybę mėnesių Prancūzija buvo pakartotinių nepagrįstų kaltinimų ir atakų taikinys iš dviejų Italijos vyriausybės narių – pono Majo ir pono Salvinio. Buvo paskelbtas balsavimas prieš prezidentą ir už „geltonųjų liemenių“ judėjimą, taip pat abejota Prancūzijos iniciatyvomis Afrikoje. Ir kai kitos šalies ministras atvyksta į šalį susitikti su „geltonųjų liemenių“ atstovais, pagal tarptautinį protokolą turėtų informuoti mūsų vyriausybę“, – teigė Prancūzijos vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux.
Konfliktas prasidėjo nuo migrantų klausimo, E. Macronui sukritikavus Italijos valdžią, kad ši neįsileido laivų su migrantais į savo uostus. Vėliau E. Macronas savo kalboje kritikavo nacionalistus lygindamas juos su raupais.
Prancūzija ragino Italija priimti migrantus ir kaltino populizmu neįsileidžiant laivų, tačiau tuo pat metu per siena migrantus iš Prancūzijos siųsdavo į Italiją.
Italijos vyriausybė taip pat pyksta, kad Europos Komisija neleido jai didinti išlaidų ir viršyti Mastrichto kriterijų. Tačiau kai E. Macronas po milžiniškų protestų atšaukė mokesčius degalams, Prancūzijos biudžeto deficitas tapo didesnis už Italijos, nors Europos Komisija pastabų Prancūzijai neturėjo.
Ginčas ypač stiprėja artėjant rinkimams, kai M. Salvinis atvirai agituoja balsuoti prieš E. Macrono partiją ir panašias jėgas. Dabartinės Italijos ir Prancūzijos vyriausybės, o ypač E. Macronas su M. Salviniu tapo skirtingų požiūrių į Europos ateitį veidais.
