Susimąstyti verčia ir tai, kada įvykdomas antrasis suėmimas: S. Koltyrinas suimamas, kai viešai sukritikuoja bandymus perrašyti istoriją, susijusią su masinėmis teroro aukų kapavietėmis Sandarmocho girioje, Karelijoje.

Rusijos tyrimų komiteto pateiktame dokumente iš pat pradžių buvo nurodyta tik tiek, kad „du vyrai įtariami nepilnametės tvirkinimu“ (Rusijos kriminalinio kodekso 135 straipsnio 4 punktas) ir kad neleistini veiksmai, esą, įvyko 2018 metų rugsėjį, rašoma portale khpg.org. Kadangi valstybinės institucijos interneto svetainėje nė vienas vyras neįvardytas, galima manyti, kad antro asmens tapatybė kol kas nepaaiškėjo.

Kai J. Dmitrijevui buvo pateikti kaltinimai, kilo nemažai problemų, kadangi trūko įrodymų, be to, istorikas atkakliai neigė viską, kuo buvo kaltinamas. Visi, domėjęsi Rusijoje kalinčių Ukrainos politinių kalinių atvejais, gerai žino, kokiais svariais įrodymais paverčiami kalinant vienutėje ir kankinant išgauti „prisipažinimai“.

Nuo 1991 metų S. Koltyrinas vadovavo Medvežjegorsko rajono muziejui. Jo ekspozicija skirta Sandarmochui, tiksliau, Karelijoje esančiai miško properšai, kurioje J. Dmitrijevas ir kiti organizacijos „Memorial“ Karelijos skyriaus nariai aptiko masinius teroro aukų kapus. Tarp Sandarmoche palaidotų asmenų – net 1 111 liūdnai pagarsėjusio Solovkų lagerio kalinių, įskaitant 289 Ukrainos rašytojus, dramaturgus, mokslininkus ir kitus inteligentijos atstovus, nužudytus 1937 m. spalio 27–lapkričio 4 d.

S. Koltyrinas visada glaudžiai bendradarbiavo ir su J. Dmitrijevu, ir su kitais organizacijai „Memorial“ priklausančiais mokslininkais. Sandarmoche vykdomam darbui ir šios vietos, kaip svarbaus piligrimystės objekto, kasmet sukviečiančio į Didžiojo teroro aukų atminimui skirtus renginius, garsinimui iš pradžių visiškai pritarė ir Karelijos valdžia, ir net FSB (Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba).

Prie Rusijos valstybės vairo stojus prezidentui Vladimirui Putinui požiūris į Josifą Staliną ir tamsiausius sovietmečio istorijos puslapius kardinaliai pasikeitė. Porą pastarųjų metų aukų atminimui skirtuose renginiuose nedalyvavo nė vienas valdžios atstovas, o šių metų rugpjūtį net ir S. Koltyrinui buvo uždrausta lankytis minėjime.

S. Koltyrino buvo suimtas praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po labai aiškiai pademonstruoto nepritarimo abejotinai pagrįstiems Rusijos karo istorijos bendruomenės vykdomiems kasinėjimams. Minėta bendruomenė buvo įkurta 2012 metų gruodį prezidento V. Putino iniciatyva, o jos misija turėjo tapti „valstybės ir visuomenės jėgų konsolidavimas tiriant karinę ir istorinę Rusijos praeitį bei kovojant su faktų iškraipymu“. Organizacijai vadovauja Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis. Bendruomenės iniciatyvoms priskiriami tokie prieštaringai vertinami veiksmai kaip J. Stalino biusto atidengimas ir atitinkamo muziejaus įkūrimas Choroševėje, Tverės srityje.

Karelija

Akstiną kasinėjimams neva davė dviejų Petrozavodsko valstybinio universiteto istorikų – Jurijaus Kilino ir Sergejaus Verigino – pareikšti tvirtinimai. Tai nutiko 2016 metų birželį – šešiais mėnesiais anksčiau nei pirmasis J. Dmitrijevo suėmimas.

Minėti istorikai tvirtino, kad Sandarmoche esančiuose kapuose gali būti palaidoti suomių koncentracijos stovyklose kalinti ir per Antrąjį pasaulinį karą nužudyti sovietų karo belaisviai. Prokremliškoje spaudoje tokios hipotezės buvo sutiktos itin entuziastingai: leidinys „Izvestija“ netruko paskelbti, kad „Memorial“ paviešinta informacija apie Karelijoje vykdytas represijas gali būti paneigta. Nepaisant Sandarmoche palaidotų aukų artimųjų prašymų ir kasinėjimus pateisinančių tvirtų įrodymų nebuvimo, rugpjūčio 25 d. buvo pradėti darbai.

Reikėtų būti visiškai aklam, kad nematytum sąsajų tarp šių pastangų perrašyti Sandarmocho istoriją ir neabejotinai smerktino persekiojimo, kurio objektu tapo asmuo, ypač nedviprasmiškai prisidėjęs prie kapų aptikimo ir tiesos apie juose palaidotas aukas bei nusikaltimų vykdytojus atskleidimo.

J. Dmitrijevas buvo suimtas 2016 m. gruodžio 13 d. Jis buvo apkaltintas „nepilnamečių pornografijos kūrimu“ (Rusijos kriminalinio kodekso 242.2 straipsnis) ir „jaunesnio nei 11 metų vaiko tvirkinimu“ (135 straipsnis). Abu iš pažiūros rimti kaltinimai buvo grindžiami vien J. Dmitrijevo kompiuteryje rastu aplanku, kuriame buvo saugoma 114 niekada neplatintų įsidukrintos Natašos nuotraukų. Iš vaikų namų jo ir buvusios žmonos pasiimta trimetė buvo neįtikėtinai liesa ir nusilpusi, todėl įstaigos vadovai patys patarė stebėti jos vystymąsi. Visos 2008–2015 metais padarytos nuotraukos tebuvo kintančio mergaitės svorio ir ūgio stebėjimo priemonė.

Buvo dedama ypač daug vilčių, kad dėl vaikų pornografijos iškelta byla privers žmones nusigręžti nuo J. Dmitrijevo, be to, gerokai diskredituos „Memorial“ autoritetą. Tačiau nieko panašaus neįvyko. Gynyba pasirūpino patyrusiais specialistais, turėjusiais stoti prieš matematiką, mokytoją ir meno istoriką, įžvelgusį pornografijos elementų devyniose iš daugiau nei šimto nuotraukų. Kaltinimai labai greitai buvo paneigti, kadangi jokių sąsajų su pornografija atvaizdai neturėjo, be to, fotografavimas buvo pripažintas kaip įprasta praktika stebint vaiko vystymąsi.

Tikėtina, kad tokio persekiojimo organizatoriai, susidūrę su triuškinančiais specialistų įvertinimais ir dėl bylos sukelto pasaulinio atgarsio, nutarė trumpam atsitraukti. Taigi, 2018 m. balandžio 5 d. J. Dmitrijevas buvo išteisintas. Deja, birželio 14 d. šis sprendimas buvo pakeistas ir bylos medžiaga buvo grąžinta pakartotiniam svarstymui.

Šių veiksmų tikslas buvo pasodinti J. Dmitrijevą už grotų. Birželio 27 d. jis vėl buvo suimtas, o „tyrėjai“ kaltinimus papildė „seksualinio pobūdžio smurtavimu“. Taip, esą, buvo galima apibūdinti tam tikrą J. Dmitrijevo elgesį su įdukra, praktikuotą dar iki pirmojo jo suėmimo, tačiau anksčiau neva nepaminėtą. Spėjama, kad nauji kaltinimai buvo pateikti susitarus su Natašos senele, nemačiusia anūkės nuo tada, kai dar visai mažą paliko vaikų namuose. Pati Nataša, aišku, rašė kalinčiam tėvui meilės kupinus laiškus ir akivaizdžiai sielvartavo dėl išsiskyrimo su vienintele kada nors jos pažinota šeima. Užvis svarbiausia tai, kad per daugiau nei pusantrų metų trunkančius bandymus įrodyti absurdiško baudžiamojo persekiojimo pagrįstumą, „tyrėjai“ nesugebėjo pateikti jokių papildomų kaltinimų, bylojančių apie nederamą elgesį su mergaite, o J. Dmitrijevas iki šiol suimtas.

Nepraėjus nė mėnesiui po pirmojo J. Dmitrijevo suėmimo tapo aišku, kad iškeltos bylos tikslas – diskredituoti „Memorial“ ir kad visi veiksmai buvo suderinti su FSB. Kaltinimai tyčia buvo parinkti taip, kad neatrodytų kaip nors susiję su politika, tačiau sukeltų priešiškumą ir pyktį daugeliui piliečių, paprasčiausiai linkusių tikėti, jog kažkiek tiesos juose yra. Šia logika buvo nutarta pasinaudoti dar kartą. S. Koltyrino suėmimas po jo pareikštos kritikos bandantiems sufalsifikuoti istorinius Sandarmocho įvykius atrodo labai įtartinas. Įtarimus didina dar ir tai, kad vietinėje spaudoje jau pranešama apie bandymus diskredituoti šiuos du kompetentingus, autoritetais laikomus istorikus.