Šios kelionės logiką nesunku įžvelgti. Izraelyje gyvena beveik milijonas rusakalbių, ir jie itin aktyviai dalyvauja rinkimuose. Per ankstesnius rinkimus maždaug 40 proc. jų rėmė Benjamino Netanyahu vadovaujamą „Likud“ partiją, 30 proc. – prorusišką Avigdoro Liebermano vadovaujamą nacionalistų partiją „Yisrael Beitenu“ („Izraelis – mūsų namai“). Bet tas buvo tuomet, kai moldavų kilmės A. Liebermanas buvo B. Netanyahu lojalus sąjungininkas.
Dabar šio aljanso nebėra. A. Liebermanas padėjo blokuoti B. Netanyahu pastangas suformuoti valdančiąją koaliciją po pastarųjų balandį vykusių rinkimų. Šiuo metu jiedu prisiekę priešai, besikaunantys tarpusavyje socialinėje žiniasklaidoje bei spaudoje. Apklausos rodo, kad A. Liebermanas galėtų surinkti apie 45 proc. Rusijos žydų balsų. Jei taip nutiktų, sunkiai tikėtina, kad premjeras B. Netanyahu, dažnai vadinamas „karaliumi Bibi“, nuo vaikystės jam prilipusia pravarde, galėtų suformuoti dešiniojo sparno koaliciją.
Panašu, kad A. Liebermanas sieks sukurti plačią koaliciją, apimančią centro-kairiųjų partijas, bet be žydų ultraortodoksų. Didžioji dauguma rusakalbių yra nusiteikę karingai, bet yra pasauliečiai, – nemaža jų dalis net nėra žydai pagal ortodoksų standartus, – ir jie atvirai vadina rabinų partijas priešiškomis, tiek jų civilinių teisių, tiek jų asimiliacijos į vyraujančią Izraelio visuomenę, atžvilgiu.
Būtent toks priešiškumas parankus A. Liebermanui ir jis tuo naudojasi, – tai tiesioginis iššūkis B. Netanyahu, kuris ultraortodoksus vadina savo nepakeičiamais sąjungininkais.
B. Netanyahu spekuliavo savo draugyste su Vladimiru Putinu, tikėdamasis paramos tarp rusakalbių rinkėjų. Didžiulis plakatas, vaizduojantis abu lyderius, kabo ant „Likud“ kampanijos būstinės sienos, Tel Avive (yra ir plakatas su D. Trumpo atvaizdu).
Šūkis „Skirtingoje lygoje“ skirtas pabrėžti B. Netanyahu, kaip tarptautinio politiko ir kaip V. Putino paramą užsitikrinančio asmens, statusą.
Bet V. Putinas nėra populiarus tarp visų imigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos, ypač tarp tų, kurie atvyko iš Ukrainos. Neseniai išrinktas Ukrainos prezidentu Volodymyras Zelenskis, buvęs TV komikas ir naujokas politikoje, yra žydas ir žavisi Izraelio vykdoma saugumo politika, kurią jis mato kaip modelį, iš kurio šalis, jo nuomone, savo Rytų Ukrainos kare su Rusija galėtų pasimokyti.
Prieš dvidešimt metų B. Netanyahu buvo pirmasis Izraelio premjeras, aplankęs Ukrainą, toji kelionė taip pat vyko prieš rinkimus, kurie B. Netanyahu nebuvo sėkmingi: jį nugalėjo Ehudas Barakas.
Šį kartą jis apibūdina vizitą Ukrainoje kaip valstybės valdymo reikalą. Jis drauge su šalies šeimininku paskelbė apie atstovybių atidarymą vienas kito sostinėse, – nedidelė pergalė Jeruzalei.
Be to, į darbotvarkę buvo įtraukta oficiali ceremonija, per kurią buvo pasirašyti iš anksto parengti prekybiniai dokumentai, taip pat V. Zelenskiui adresuotas prašymas paspartinti pensijų skyrimą žydų kilmės ukrainiečiams (kurį prezidentas jau pažadėjo paremti) ir keletas mažesnės svarbos dvišalių susitarimų.
Dar svarbesnė buvo per televiziją transliuota kelionė į Babi Jarą, masinių žudynių vietą Antrojo pasaulinio karo metu prie Kijevo, – čia vokiečių kareiviai ir vietiniai kolaborantai sušaudė apie 30 000 žydų. Šis momentas buvo svarbus ne tik kaip „daugiau niekada“ akcentas, – jis suteikė „karaliui Bibi“ progą duoti atkirtį kritikams, kaltinantiems jį, esą šis rodo nepakankamą susirūpinimą dėl neonacių aktyvumo Rytų Europoje.
Rengiantis vizitui, Ukrainos ir Izraelio žiniasklaidoje taip pat būta užuominų, esą B. Netanyahu gali pasiūlyti savo, kaip tarpininko tarp Rusijos ir Ukrainos, paslaugas. Jis juk pagaliau yra vienas iš keleto pasaulio lyderių, kurie išlieka neutralūs šiame konflikte. Jeigu ši mintis ir nuskambėjo per B. Netanyahu vizitą, siekiant pabrėžti jo svarbą, nei vienas iš lyderių apie tai neužsiminė.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis taip pat, kaip ir „karalius Bibi“, buvo suinteresuotas suteikti šiam vizitui ypatingos svarbos. B. Netanyahu yra pirmasis užsienio lyderis, kurį jis priima šalyje kaip prezidentas. V. Zelenskis sėkmingai kuria rimto valstybės veikėjo įvaizdį ir siunčia žinutę žydams iš viso pasaulio, jog režimas Kijeve yra draugiškas.
Ar tokia įvykių seka duos ilgalaikių vaisių, neaišku. A. Liebermanui išlaikant stabilias pozicijas apklausose, nebegalima daryti išankstinių išvadų, jog B. Netanyahu vadovaus kitai vyriausybei Jeruzalėje. Jo „žygis“ į Kijevą, likus mažiau nei mėnesiui iki rinkimų dienos, tik rodo, koks svarbus dabar yra kiekvienas balsas.
