Anot aukštas pareigas gynybos srityje užimančio dienraščio šaltinio, NATO mano, kad bandymai gali būti atlikti Juodojoje jūroje. Tai būtų labiau tikėtina, nei taktinio branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje, rašo laikraštis, tačiau toks scenarijus irgi „įmanomas“, bet pasižymi reikšminga rizika, įskaitant ir pačiai Rusijai: padarius klaidą, gali nukentėti pasienyje su Ukraina esantys Rusijos miestai, pavyzdžiui, Belgorodas.
Kiek anksčiau skelbta, kad centrinėje Rusijoje pastebėtas traukinys sukėlė spėliones apie branduolinę eskalaciją Ukrainos kare. Anot Lenkijos gynybos eksperto Konrado Muzykos, šis traukinys siejamas su Rusijos gynybos ministerijos padaliniu, kuris atsakingas už branduolinės amunicijos saugojimą, gabenimą ir išdavimą
Anot Lenkijos gynybos eksperto Konrado Muzykos, šis traukinys siejamas su Rusijos gynybos ministerijos padaliniu, kuris atsakingas už branduolinės amunicijos saugojimą, gabenimą ir išdavimą.
Ši informacija pasirodė Vladimirui Putinui ir jo aukščiausiesiems pareigūnams duodant suprasti, jog Rusija panaudos visą turimą ginkluotę, kad apgintų savo teritoriją, kuri, anot Kremliaus, dabar apima ir didžiąją dalį Rytų Ukrainos, nors okupuotų teritorijų aneksijos beveik niekas nepripažįsta.
Tačiau K. Muzyka tviteryje pareiškė, jog tai tikrai nereiškia, kad Rusija ruošiasi branduoliniam smūgiui. Esą yra labiau tikėtinų paaiškinimų: signalas Vakarams; Rusijos strateginės raketinės pajėgos paprastai rudenį intensyviai rengia pratybas; be to, traukinys gali rodyti pasirengimą atgrasymo pratyboms spalį.
K. Muzyka nepatikslino, kaip nusprendė, kad traukiniu gabenami sunkvežimiai priklauso 12-ajam pagrindiniam direktoratui, ir kol kas neatsakė į užduotus klausimus. Monterėjuje įsikūrusio Middlebury tarptautinių studijų instituto vaizdinės medžiagos analitikai išanalizavo trumpą vaizdo įrašą, kurį K. Muzyka nurodė kaip savo šaltinį, ir nerado jokių skiriamųjų ypatybių.
„Taip, 12-asis direktoratas turi tokių sunkvežimių, bet jų turi kiekvienas Rusijos kariuomenės dalinys, – nurodė Middlebury tarptautinių studijų instituto branduolinių ginklų ekspertas Jeffrey Lewisas. – Nematau nieko, iš ko galėčiau spręsti, kad šie sunkvežimiai priklauso būtent 12-ajam direktoratui.“
Tuo metu Italijos laikraštis „La Repubblica“ neseniai rašė, kad NATO žvalgyba svarbiausiems sąjungininkams išsiuntinėjo ataskaitą apie Rusijos povandeninio laivo „Belgorod“ judėjimą. Žvalgyba baiminasi, kad iš atominio povandeninio laivo gali būti paleista supertorpeda „Poseidon“, vadinama „apokalipsės ginklu“.
Torpeda turi branduolinę galvutę ir gali sukelti „radioaktyvųjį cunamį“, pažymi laikraštis. Torpedos paleidimo efektą specialistai lygina su tarpžemyninės balistinės raketos paleidimu.
„La Repubblica“ rašo, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sukurtos raketų paleidimo sekimo sistemos su infraraudonųjų spindulių jutikliais „Poseidon“ paleidimo atveju būtų bevertės.
„Supertorpeda“ suprojektuota taip, kad išskirtų labai mažai šilumos. Ji be garso juda daugiau nei 100 km per valandą greičiu, pažymi leidinys.
Povandeninis laivas „Belgorod“ buvo nuleistas į vandenį 2019 m. Severodvinske. 2022-ųjų vasarą jis papildė Rusijos karinio jūrų laivyno arsenalą. Kaip anksčiau skelbė CNN, 184 metrų ilgio „Belgorod“ yra ilgiausias iš visų dabartinių povandeninių laivų. Jo ilgis viršija netgi amerikiečių „Ohio“ klasės povandeninių laivų ilgį (171 metras). Šie povandeniniai laivai yra JAV strateginių branduolinių pajėgų dalis. Rusiškas povandeninis laivas buvo pailgintas, „siekiant jį apginkluoti pirmosios pasaulyje torpedomis su branduolinėmis galvutėmis ir įmontuoti įrangą žvalgybinei informacijai rinkti“, teigia CNN.
Branduolinės torpedos „Poseidon“ vadinamos „Paskutiniojo teismo dienos“ ginklu. Pasaulis apie jas sužinojo 2015 m., kai per Rusijos televiziją „netyčia“ buvo parodyta projekto, tada dar vadinto „Status-6“, pristatymo lapas.
Visgi, kaip išsiaiškino JAV specialiosios tarnybos, „nutekinimas“ buvo tyčinis. JAV valdininkų manymu, branduolinės torpedos parodymas buvo plano, skirto atgrasyti JAV nuo priešraketinės gynybos sistemų dislokavimo Europoje, dalis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus, jei iškils grėsmė Rusijos „teritoriniam vientisumui“ ar jos egzistencijai. Maskva penktadienį paskelbė aneksuojanti keturis iš dalies okupuotus Ukrainos regionus, o tai gali reikšti, kad Rusija branduoliniu smūgiu mėgins atsakyti į šių teritorijų puolimą. Jei toks eskalavimas įvyktų, ekspertų teigimu, tikriausiai būtų panaudoti mažesni taktiniai branduoliniai ginklai, tikėtina paleidus trumpojo nuotolio balistines raketas „Iskander“.
Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) beveik neabejotinai iš anksto sužinotų, jei Rusija rengtųsi branduoliniam smūgiui Ukrainoje, teigia branduolinių ginklų ekspertai.
Pasirengimas atakai būtų akivaizdus, naujienų agentūrai AFP sakė Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimų instituto Ženevoje vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Podvigas. 2017 m. instituto ataskaitoje nurodytos 47 branduolinės saugyklos visoje Rusijoje: 12 nacionalinio lygio objektų ir 35 baziniai objektai. Juos nuolat stebi JAV ir kitų šalių žvalgybos ir karinio stebėjimo palydovai. Juos atidžiai stebėti gali net komerciniai palydovai, tai rodo plačiai paplitę ir nuolat atnaujinami veiklos Šiaurės Korėjos branduoliniuose objektuose vaizdai.
P. Podvigo teigimu, Rusija dislokuoja strategines arba tolimojo nuotolio branduolines galvutes ant raketų, bombonešiuose ir povandeniniuose laivuose. Tačiau, pasak P. Podvigo, nestrateginiai ar taktiniai branduoliniai ginklai, kurių Rusija turi net 2000, laikomi saugyklose, jie nėra įtaisyti tokiose raketų paleidimo sistemose kaip „Iskander“. „Nėra važinėjančių „Iskander“ sistemų su branduolinėmis galvutėmis. Šie ginklai yra saugyklose“, – sakė jis.
„Esu įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos pamatys bet kokį Rusijos pasirengimą panaudoti branduolinius ginklus“, – sakė buvęs JAV gynybos ir energetikos departamentų pareigūnas Markas Cancianas, dirbęs branduolinių ginklų srityje. „Ginklus reikia paimti iš saugyklų, dalyvaujantys daliniai turi būti perspėti, be to, rusai taip pat gali paskelbti parengtį savo strateginėse branduolinėse pajėgose“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Cancianas, dabar dirbantis Strateginių ir tarptautinių studijų centre Vašingtone. Jo teigimu, įrodymų taip pat bus galima gauti iš matomų pasirengimų Rusijos sausumos pajėgose, joms turi būti duotos apsauginės priemones ir nurodymai, kaip elgtis branduolinėje aplinkoje. „Visa tai bus matoma“, – teigė jis.
P. Podvigas sakė, kad Maskva, kaip ir Vašingtonas, dešimtmečius pripažino būtinybę drausmingai valdyti branduolines galvutes, ši sistema yra gana stipri ir matoma. „Galime būti visiškai tikri, kad paslėptų objektų nėra, – sakė jis.- Branduoliniams ginklams reikia tam tikros struktūros, apmokytų žmonių ir priežiūros. Negalima to padaryti atsitiktinėje vietoje“.
„Techniškai tikriausiai būtų galima slapta nepastebėtai paimti iš saugyklos keletą bombų“, – sakė jis. Tačiau tai rizikinga ir gali išprovokuoti prevencinę Vakarų ataką. „Rusai niekada nebus tikri, kad to niekas nepastebėjo. Tai būtų žaidimas“, – sakė P. Podvigas.
Be to, pridūrė jis, labiau tikėtina, jog Rusija norėtų, kad Vakarai jos pasirengimą įvertintų kaip įspėjimą. „Tai būtų eskalacijos žingsnis (ir) Rusija norėtų, kad tai būtų matoma“, – sakė P. Podvigas.
Jungtinės Valstijos prieš daugelį savaičių iki vasario 24 d. pradėtos invazijos įspėjo, kad Rusija ketina pulti Ukrainą, siekdamos parengti tam Kyjivą ir sąjungininkes bei galimai atgrasyti Maskvą nuo tokių veiksmų. Ar Vašingtonas atvirai įspės pasaulį, jei sužinos, kad Rusija planuoja panaudoti branduolinius ginklus?
Tokiu atveju galėtų kilti precedento neturinti panika ne tik Ukrainoje, bet ir kitose srityse, kurias galėtų paveikti radiacija. Panika galėtų apimti visą pasaulį, jei žmonės manytų, jog tai gali peraugti į branduolinį karą tarp žemynų.
Jungtinės Valstijos beveik neabejotinai įspėtų sąjungininkes ir kitas galybes, įskaitant Kiniją ir Indiją, tikėdamosis, kad jos spaustų Maskvą atsitraukti, kitaip jai grėstų tarptautinė izoliacija. Vis dėlto, pasak P. Podvigo, greičiausiai Vašingtonas laikytų viešus įspėjimus naudingais didinant spaudimą Rusijai. „Strategija turi būti grindžiama izoliacija. Turi būti sustiprintas supratimas, jog tai nepriimtina ir nusikalstama, – sakė jis. – Tokia žinia vertinga siekiant atgrasymo“.
