Praėjus porai metų pagrindiniai informaciją iš Kremliaus teikę šaltiniai, galima sakyti, nutilo, taigi, CŽA ir kitos žvalgybos agentūros yra paliktos nežinioje dėl konkrečių V. Putino ketinimų, susijusių su lapkričio mėnesį įvyksiančiais Kongreso rinkimais, remdamiesi su situacija susipažinusių pareigūnų žodžiais konstatuoja „The New York Times“ žurnalistai Julianas E. Barnesas ir Matthew Rosenbergas.
Pareigūnai nemano, kad informaciją perdavinėję šaltiniai galėjo būti išaiškinti arba nužudyti.
Atvirkščiai – buvo prieita prie išvados, kad tie asmenys prapuolė ėmus veikti kur kas agresyvesnei Maskvos vykdomai kontržvalgybai, kurios užmojai kartais siekia bandymus nužudyti šnipus, kaip kad kovo mėnesį galėjo nutikti Didžiojoje Britanijoje.
Informacijos rinkimų metodų Rusijoje nepanorę atskleisti pareigūnai jokių detalių apie dingusius šaltinius taip pat nepateikė. Visgi jie pripažino, kad informacijos srauto iš Rusijos intensyvumas gerokai sumažėjo.
Anot buvusių ir dabartinių pareigūnų, JAV ir toliau vykdo Rusijoje perduodamų pranešimų perėmimą. Šio tipo žvalgybiniai duomenys ir dabar laikomi ypač svarbiais. Rusijoje dirbantys informatoriai iki šiol gali susitikti su savo kuratoriais iš CŽA. Tokie susitikimai vyksta už Rusijos ribų – toliau nuo Maskvos kontržvalgybos aparato.
Siekdamos išsiaiškinti, ką suplanavo Rusijos vyriausybė, JAV praktikuoja įvairius žvalgybos metodus, įskaitant komunikacijos stebėjimą ir įsilaužimą į kompiuterių sistemas.
Vis dėlto Kremliaus aplinkai priklausantys arba jai artimi asmenys buvo ir bus ypač reikšmingi, kai siekiama suprasti, ar iš pažiūros spontaniški bandymai supurtyti amerikiečių institucijas yra pagrįsti kokia nors juos vienijančia strategija.
Kaip sako praeityje ir dabar oficialias pareigas užimantys pareigūnai, V. Putinui artimų informatorių yra labai nedaug. Pastaraisiais metais JAV interesams dirbo vos keli, be to, pačių svarbiausių duomenų apie V. Putiną atveju kliaunamasi vos vieno ar dviejų informatorių pranešimais. Jei šie žmonės nutilo pabūgę dėl asmeninio saugumo, tai gali gerokai apsunkinti Maskvoje vykdomą žvalgybinį darbą.
„Šaltiniai vyriausybės viduje yra būtini. Taip buvo ir Šaltojo karo laikais, ir dabar. – mano Sethas G. Jonesas iš Vašingtone veikiančio Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro. – Egzistuoja daugybė priešininkui, šiuo atveju – Rusijos vyriausybei, nepalankios informacijos rinkimo būdų. Tačiau šaltiniai gali suteikti tai, ko kitaip gauti tiesiog neįmanoma, pavyzdžiui, dokumentų, žvalgybinių duomenų analizę.“
Pasak S. G. Joneso, šaltiniai gali perduoti elektroniniu formatu nepasiekiamų rusiškų dokumentų nuotraukas. Jas gavusios JAV bando suvokti Rusijos tikslus, susijusius ne tik su kišimusi į rinkimus, bet ir su bandymais prasmukti į finansų ir energetikos sistemas, taip pat kitas svarbias infrastruktūras.
Visos priežastys, privertusios šaltinius nutilti, nėra aiškios. Pareigūnai laikosi nuomonės, kad situaciją komplikavo ir šaltinių demaskavimas JAV viduje.
Šiemet buvo atskleista informatoriaus, FTB agento Stefano Halperio tapatybė. Taip nutiko, kai Atstovų Rūmuose dirbantys politikai paprašė pateikti su juo susijusios informacijos, o Baltieji Rūmai leido ją publikuoti. „The New York Times“ primena, kad Didžiojoje Britanijoje gyvenančiam amerikiečių akademikui S. Halperiui buvo pavesta pasikalbėti su Donaldo Trumpo rinkimų kampaniją padėjusiais rengti asmenimis, į FTB akiratį pateikusiais dėl įtariamų ryšių su Rusija.
„Šaltinių demaskavimas tikrai neigiamai atsiliepia mūsų reikalams, – įsitikinęs CŽA veteranas Johnas Sipheris. – Vienintelis dalykas, kurį galime tiems žmonėms pažadėti, yra tai, kad padarysime viską, ką galime, stengdamiesi juos apginti. Bet kokie pasitikėjimą mažinantys veiksmai yra kenksmingi.“