Rugpjūčio pabaigoje rytiniame šalies pakraštyje prasidėsiančios pratybos „Vostok 2018“ išskirtinėmis laikomos ne vien dėl grandiozinio masto. Į jas pirmą kartą rengiamasi inkorporuoti Kinijos pajėgas, be to, būsimus karinius mokymus veikiausiai derėtų laikyti esminių geopolitinių permainų regione ženklu. Į Kiniją – turtingesnę ir tankiau gyvenamą kaimyninę šalį – anksčiau Maskva žvelgė su įtarumu.
Oficialūs pareigūnai iš Pekino patvirtino, kad nusimatančiuose manevruose dalyvaus 3,2 tūkst. kinų karių, 900 tankų ir 30 naikintuvų bei sraigtasparnių. Prie pratybų prisijungs ir Mongolijos pajėgos – jų siunčiamų karių ir technikos skaičiai bus kuklesni. Pati Rusija ketina sutelkti dar gausesnes, nors dar nekonkretizuojamas, pajėgas iš poros karinių apygardų.
Pažadas užtikrinti rekordinį pajėgų kiekį duoda pagrindo spėti, kad pratybose dalyvaus daugiau nei 100 tūkst. karių, 1,5 tūkst. tankų, 120 orlaivių ir 70 laivų, nes kaip tik tiek buvo sutelkta per panašius 2014 metais suorganizuotus mokymus.
Pirmadienį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu artėjančius manevrus apibūdino kaip „masiškiausias karines pratybas nuo pat 1981 metų <...>, neturinčias precedento nei geografinio regiono, nei pajėgų kiekio atžvilgiu“.
Jo vadovaujamos ministerijos kuruojamu televizijos kanalu „Zvezda“ buvo pranešta, kad mokymai primins sovietmečiu praktikuotą karo žaidimų stilių. „1981 metais surengtos pratybos taip pat buvo išskirtinės kiekybiškai; jose taip pat dalyvavo užsienio partneriai – Varšuvos pakto organizacijai priklausiusios šalys“, – priminė „Zvezda“.
Kaip teigia Markas Galeotti iš Tarptautinių santykių instituto Prahoje, augančio kiekio tendencijos paprastai byloja apie pajėgų stabilizavimąsi ir gebėjimą imtis platesnių užmojų.
Tarptautinis bendradarbiavimas, anot jo, yra svarbiausia pajėgų gausinimo sąlyga. „Nepaisant tūžmingų Vakarų bandymų izoliuoti Kremlių, yra šalių, vis dar norinčių bendradarbiauti su Rusija. Tiekdama ginklus ir bendradarbiaudama Rusija naudojasi karine galia ir taip didina savo svarbą geopolitiniame pasaulio kontekste”, – sakė specialistas.
Tiek Rusija, tiek jos partneriai jokių detalių apie „Vostok 2018“ neatskleidžia: nėra gauta jokios informacijos nei apie hipotetinės atakos pobūdį, nei apie tai, su kuo bus identifikuojamas išorinis priešas. M. Galeotti mano, kad be tradicinių karinių grėsmių veikiausiai bus imituojami sukilėlių išpuoliai ir kiti neįprasti pavojai.
Logika, kuria vadovaujantis ruošiamos jungtinės pratybos, sufleruoja, kad pagrindiniu strateginiu priešininku Maskva ir toliau laiko Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes. Minėtina, kad būsimos pratybos gali sutrikdyti Rusijos santykius su Japonija.
Ministro pirmininko Shinzo Abe vadovaujama Japonija ėmė vykdyti Maskvai iš pažiūros patrauklią politiką – pasiūlė tam tikrų ekonominių vilionių su viltimi, kad pavyks išspręsti septynis dešimtmečius užsitęsusį disputą dėl Pietų Kurilų salų.
Sh. Abe turėtų atvykti į rugsėjo 11 d. Vladivostoke vyksiantį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui itin svarbų Rytų ekonomikos forumą. Grynai per atsitiktinumą, kuris Tokijui gali ne ypač patikti, būtent tą dieną ir startuos jungtinės karinės pratybos su Kinija.
Kaip tvirtina Maskvos Carnegie centre vykdomai Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono programai vadovaujantis Aleksandras Gabujevas, Japonijos požiūris į Rusiją visada buvo naivus. Unikaliai sutapusios aplinkybės –Ukraina, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paskelbtos sankcijos ir prekybos karas – neišvengiamai privertė Rusiją suartėti su Kinija, neatsižvelgiant į Japoniją.
„Po įvykių Ukrainoje Rusija nutarė, kad Kinija jokios grėsmės nebekelia – bent 15–20 ateinančių metų tai tikrai, – sako A. Gabujevas. – Geri santykiai su Kinija dabar laikomi prioritetu. Kas gi dar galėtų pažadėti bankams milijardus dolerių galiojant JAV sankcijoms? Bankui VEB Kinija tai pažadėjo. Japonija, kaip JAV sąjungininkė, to padaryti, žinoma, negali.“
Įtakingiausi Rusijos politikai pernelyg neslėpė, ką mano esant tiksline „Vostok 2018“ auditorija. Kalbėdamas su kanalu „Zvezda“, Francas Klincevičius, Rusijos Federacijos taryboje veikiančio Gynybos ir saugumo komiteto narys, užsiminė, kad koordinuotos pratybos yra Jungtinėms Valstijoms siunčiamas signalas.
„Anksčiau jie buvo ypač patenkinti, žinodami, kad mūsų divizijos ir kariai yra nepatyrę ir negeba bendradarbiauti, tačiau laikai pasikeitė“, – pasakė F. Klincevičius.
Vis dėlto M. Galeotti yra linkęs manyti, kad šia antiamerikietiška retorika gali būti dangstoma kiek sudėtingesnė situacija.
„Rusija nori būti laikoma didžiule jėga, nors, kad ir kaip būtų paradoksalu, jos pačios pasaulio vizijos centru yra Vašingtonas“, – sako M. Galeotti.
„Ji desperatiškai trokšta būti vertinama kaip lygiavertė šalis“, – konstatavo ekspertas.