Konsultacijos prasidėjo sekmadienio vakarą, tačiau pirmadienį jose buvo padaryta pertrauka. Darbinė sesija Briuselyje turėtų prasidėti apie vidurdienį Lietuvos laiku.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai į viršūnių susitikimą atvyko su pasiūlymu, kad Komisijos vadovu taptų olandų socialdemokratas Fransas Timmermansas, bet tam pasipriešino dešinės pakraipos Europos liaudies partijai priklausantys politikai. Jie siekia, kad šios pareigos atitektų Vokietijos politikui Manfredui Weberiui, laimėjusiam partijos pirminius rinkimus, nes dešinieji gavo daugiausia balsų Europos Parlamento rinkimuose.

„Girdisi daug įvairių scenarijų. Didelis susiskaldymas, o lyderystės trūksta“, – BNS vėlų sekmadienio vakarą sakė su derybomis susijęs diplomatas.

ES vadovai taip pat svarsto, kas taps naujuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku, Europos Parlamento pirmininku, užsienio politikos vadovu ir Europos centrinio banko pirmininku.

Lietuvai derybose atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė žiniasklaidoje yra minima tarp kandidatų tapti Europos Vadovų Tarybos pirmininke.

D. Grybauskaitės galimybes menkina tai, kad ji yra nepartinė, tačiau kai kurie politikai ir diplomatai svarsto, kad ji galėtų tapti kompromisine figūra, ir būtų įvardyta kaip su dešiniaisiais susijusi politikė, nors formaliai ir nepriklausanti partijai.

Suirzęs Macronas: surimtėkime

ES lyderiai antradienį Briuselyje trečią dieną iš eilės bandys švelninti naujas grumtynes dėl įtakos ir susitarti dėl to, kas turėtų užimti aukščiausius Bendrijos postus.

28 ES lyderiai, kurių susitikimas prasidės 11 val. (12 val. Lietuvos laiku), turi veikti naujame politiniame kraštovaizdyje, susiformavusiame po gegužę įvykusių Europos rinkimų, per kuriuos dominuojančios politinės jėgos neteko dalies įtakos.

„Galvoju, kad po kelių valandų (antradienį) galėsime pasiekti susitarimą“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po pirmadienį piktai pasibaigusios, 18 valandų trukusios viršūnių susitikimo sesijos.

Nors būta sekmadienį prasidėjusių derybų pažangos ženklų, lyderiai vis dar nesutaria dėl Prancūzijos ir Vokietijos parengto kompromiso Europos Komisijos pirmininko klausimu.

„Surimtėkime“, – kvietė susierzinęs E. Macronas.

Susidūrusi su įvairiais iššūkiais, nuo klimato kaitos iki neliberalios demokratijos, ES privalo reformuoti savo lėtą sprendimų priėmimo tvarką ir netapti politinių grupių įkaite, sakė Prancūzijos prezidentas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat sakė, jog nepraranda „vilties, kad su gera valia kompromisas bus įmanomas“ lyderiams antradienį vėl susirinkus tartis.

Pagal A. Merkel ir E. Macrono šeštadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo Japonijoje kuluaruose parengtą kompromisą Europos Komisijos pirmininku siūlomas olandų socialdemokratas F. Timmermansas, o ne jo varžovas, konservatorius iš Vokietijos Manfredas Weberis.

M. Weberis pagal kompromisą būtų siūlomas į Europos Parlamento, kur vadovauja didžiausiam politiniam blokui, pirmininkus. Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste Donaldą Tuską pakeistų koks nors liberalų sparno kandidatas.

Tačiau A. Merkel pateikus šiuos pasiūlymus kitiems centro dešinės lyderiams Europos liaudies partijoje (EPP), kai kurie jų sukilo ir viršūnių susitikimą apėmė krizė, o vyriausybių vadovams sekmadienio vakarą ir pirmadienį teko lakstyti po šalutinius susitikimus.

Pirmasis naujo Europos Parlamento posėdis

EPP vis dar yra didžiausias blokas Europos Parlamente, bet nebėra tokia dominuojanti jėga, kokia buvo prieš gegužės rinkimus.

Liberalai, tarp kurių yra E. Macrono sąjungininkų, vis aktyviau dalyvauja renkant žmones į svarbiausius postus, nes kaip ir žalieji per rinkimus labai sustiprino savo pozicijas.

Nors socialdemokratų bloko pozicijos taip pat susilpnėjo, Europos Komisijos vicepirmininkas F. Timmermansas iškilo kaip kompromisinis kandidatas į šios įtakingos institucijos pirmininkus.

Pagal naują planą F. Timmermansas vadovautų Komisijai, o EPP atstovė bulgarė Kristalina Georgijeva, šiuo metu vadovaujanti Pasaulio bankui, taptų Europos Vadovų Tarybos pirmininke, AFP sakė keli šaltiniai Europoje.

Tačiau Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas vėliau savo šalies žiniasklaidai Briuselyje sakė, kad liberalai blokuoja K. Georgijevos kandidatūrą.

Šaltiniai taip pat sakė, kad koks nors liberalas galėtų pakeisti kadenciją baigiančią ES diplomatijos vadovę italę Federicą Mogherini. Tai galėtų būti Belgijos premjeras Charles'is Michelis arba danų politikė, dabartinė ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager.

Kalbėdami apie Europos Parlamento pirmininką šaltiniai pridūrė, kad M. Weberis galėtų dirbti dvejus su puse metų, o Guy Verhofstadtas, buvęs Belgijos premjeras, Parlamente vadovaujantis liberalų grupei, – likusią kadenciją.

Birželio 20–21 dienomis vykusiame ES viršūnių susitikime nepavyko surasti išeities iš aklavietės dėl kandidatų.

Pretendentas turi užsitikrinti 21 iš 28 ES lyderių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, paramą.

Europos Parlamentas, kuris taip pat dalyvauja priimant sprendimus, kandidatūras svarstys antradienį rengiamame pirmajame po gegužės rinkimų posėdyje.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (250)