Nepaisant to, premjeras tvirtino, kad jo autoritetas dėl to nenukentėjo, bei patikino, kad jis neketina trauktis iš vyriausybės vadovo posto. Televizijos "Sky" paklaustas, ar jis svarstys galimybę atsistatydinti, ministras pirmininkas ištarė vienintelį žodį: "Ne".

"Nemanau, kad tai klausimas dėl mano autoriteto, - kitame interviu BBC televizijai sakė T.Blairas. - Žinoma, man būtų geriau, jei būčiau laimėjęs, o ne pralaimėjęs".

Tai yra pirmas kartas per T.Blairo valdymą, trunkantį nuo 1997 metų, kai Bendruomenių rūmai nepritarė jo pateiktam projektui.

Kaip pranešta, prieš įstatymo projektą balsavo 322 parlamentarai, o jam pritarė 291 britų parlamento narys. Apie 40 T.Blairo vadovaujamos Leiboristų partijos narių atsisakė palaikyti antiteroristinio įstatymo projektą, taip iškeldami dar daugiau abejonių ministro pirmininko autoritetu.

T. Bleras, mėgindamas išvengti pralaimėjimo, iš užsienio kelionių iškvietė du įtakingus ministrus - finansų ministrą Gordoną Browną ir užsienio reikalų ministrą Jacką Straw, tačiau šios pastangos nuėjo veltui.

Įtakingas finansų ministras Gordonas Brownas į Didžiąją Britaniją išskrido vos pora valandų pabuvęs Izraelyje, kad galėtų balsuoti už pateiktus pasiūlymus ir patraukti vyriausybės pusėn dar neapsisprendusius valdančiosios Leiboristų partijos narius. Užsienio reikalų sekretorius Jackas Straw nutraukė vizitą Maskvoje.

Po gegužę vykusių parlamento rinkimų T.Blairo dauguma parlamente sumažėjo iki 66.

Daugelis teigia, kad premjero sprendimas nedalyvauti kituose visuotiniuose rinkimuose sumažino jo autoritetą. Sprendimas iš užsienio vizito iškviesti G. Brauną sudarė įspūdį, kad britų premjeras vis labiau svarbiais klausimais konsultuojasi su jo galimu pasekėju.

Gindamas būtinybę priimti griežtus antiteroristinius įstatymus, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas pareiškė, kad po liepos 7 dieną Londone įvykdytų sprogdinimų buvo sužlugdyti du teroristų sąmokslai.

"Praėjusią savaitę mes sužinojome, kad po liepos 7-osios šioje šalyje buvo užkirstas kelias dar dviem teroristiniams sąmokslams", - prieš trečiadienį po pietų Bendruomenių rūmuose rengiamą balsavimą dėl Kovos su terorizmu įstatymo projekto sakė T.Blairas.

Policija naujų įgaliojimų pareikalavo po liepos 7-osios išpuolių Londone, kai islamistų mirtininkams susprogdinus bombas žuvo 52 žmonės. Tai buvo pirmas toks teroro aktas Didžiosios Britanijos teritorijoje.

Kritikai sako, kad šie planai būtų didžiulis ir nepagrįstas pilietinių laisvių pažeidimas.

Policija tvirtina, kad jai reikia galimybių laikyti įtariamuosius iki 90 dienų, nes bylų dėl terorizmo tyrimas gali užtrukti. Teisėsaugos pareigūnams dažnai prireikia informacijos iš užsienio, be to, tenka iššifruoti daugybę užšifruotų elektroninių duomenų.

Kritikai mano, kad tokia priemonė yra nepagrįsta ir gali dar labiau pakurstyti jaunų musulmonų, kurie dažniausiai sulaikomi atliekant tyrimus dėl terorizmo, nepasitenkinimą.

Kaip nuolaidą vyriausybė pasiūlė "saulėlydžio išlygą", pagal kurią šis įstatymas po venų metų nustotų galiojęs, jei parlamentas jo neatnaujintų.

Tačiau T.Blairas mano, kad visuomenė remia jo pasiūlymą dėl 90 dienų. "Populus" apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti antradienį, parodė, kad 64 proc. apklaustųjų pritarė minimam pasiūlymui.