aA
Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinis ir karinis konfliktas su Ukraina pasėjo susipriešinimą ir dvasiniame lygmenyje: Ukrainos Stačiatikių Bažnyčia bando ištrūkti iš Rusijos prievaizdo globos – toks žingsnis sumenkintų iki šiol centrinį Maskvos vaidmenį Rytų krikščionybėje.
Dmitrijus Medvedevas, Vladimiras Putinas
© Sputnik / Scanpix

Egzistuoja realus pavojus, kad kilusi nesantaika baigtųsi kraujo praliejimu – pasekme, kurios visos konflikte dalyvaujančios pusės turėtų vengti bet kokiais būdais.

Nuo pat Bizantijos imperijos žlugimo Maskva keletą šimtmečių buvo apsiėmusi Trečiosios Romos vaidmenį ir siekė tapti politine ir religine sostine, vienijančia stačiatikių pasaulį, ar bent jau slaviškąją jo dalį. Tuo tikslu XVII a. Rusų Stačiatikių Bažnyčia po savo sparnu priglaudė kaimynę ukrainietę.

Net ir po Sovietų Sąjungos griūties 1991 m. dauguma Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos stačiatikių liko ištikimi vienam dvasiniam lyderiui – Maskvos patriarchui. 2016 m. Putinas šalia Kremliaus iškėlė milžinišką Šv. Vladimiro, Kijevo didžiojo kunigaikščio, pakrikštijusio Rusią, statulą – šitaip pademonstruodamas, kad Rusija ketina būti ištikima jo įpėdine.

Ir vis dėlto konfliktas virė nuo seno. 1992 m. charizmatiškas ankstesnysis Rusų bažnyčios lyderis Kijeve, patriarchas Filaretas, siekė įsteigti nepriklausomą, „autokefalinę“ bažnyčią, kuri atsakytų tik Dievui, bet ne Maskvai. Tuo metu Rusijai pavyko gauti palaikymą iš Konstantinopolio ekumeninio patriarchato, vis dar laikomo pirmuoju tarp lygių stačiatikių pasaulyje: Filaretas sulaukė pasipriešinimo, o galiausiai ir ekskomunikacijos. Vis dėlto apie 6000 parapijų ir toliau liko jam ištikimos – šią grėsmę Rusų bažnyčia savo nelaimei ignoravo.

Kijevo patriarchas Filaretas
Kijevo patriarchas Filaretas
© RIA/Scanpix

Putino karinės invazijos į Rytų Ukrainą pakeitė galios pusiausvyrą. Ukrainos lyderiai negali leisti savo didžiausiai religinei grupei, kurią sudaro maždaug 12 000 parapijų, atsakyti aukštesnei bažnytinės valdžios institucijai agresoriaus valstybėje. Taigi prezidentas Petro Porošenka su parlamento ir didelės tikinčiųjų dalies palaikymu asmeniškai paprašė Konstantinopolio Patriarcho Baltramiejaus I suteikti Ukrainos bažnyčiai autokefaliją. Šį kartą Konstantinopolis pasirodė sukalbamesnis. Rusų bažnyčios silpimas sustiprintų Baltramiejaus įtaką ir padėtų siekti glaudesnių ryšių su Vakarų krikščionybe.

Padalijimas tikintiesiems pernelyg nepasijustų: religiniai įsitikinimai išliktų nepakitę, o bažnyčios galėtų palaikyti ryšius. Tačiau būtų sunku pervertinti smūgį Maskvai. Tai reikštų milžinišką nuosavybės ir įtakos netektį: apytikriai trečdalis iš 36 000 Maskvos patriarchato valdomų parapijų priklauso Ukrainai. Dar svarbiau yra tai, kad padalijimas ir toliau griautų „rusiškojo pasaulio“ koncepciją – neoimperialistinę ideologiją, kurią ir Putinas, ir Maskvos Patriarchas Kirilas naudoja savo valdžios įtvirtinimui ir pasipriešinimui Vakarams. Kirilui asmeniškai tai reikštų didžiulį politinės įtakos praradimą.

Kol kas Rusija laikosi ryžtingai. Maskvos patriarchas Ukrainos autokefaliją vaizduoja kaip nepriimtiną katastrofą. Jis oficialiai pasmerkė Baltramiejaus ketinimą išpildyti Porošenkos prašymą ir netgi nustojo minėti Baltramiejaus vardą maldose. Atsižvelgiant į situaciją, visiškai įmanomas frakcinės nesantaikos protrūkis, kaip tai atsitiko, kai Rytų Ukraina nusprendė siekti nepriklausomybės. Norėdami to išvengti, Rusijos ir Ukrainos lyderiai privalo elgtis išmintingai ir santūriai.

Patriarchas Kirilas
Patriarchas Kirilas
© Sputnik

Pirma, Patriarchas Kirilas turėtų pripažinti Ukrainos autokefalijos siekį teisėtu. Kategoriškas atsisakymas net svarstyti šį klausimą jau atėmė iš jo Konstantinopolio ir daugelio kitų patriarchatų paramą. Jam derėtų laikytis konstruktyvesnio požiūrio, turint galvoje, kad mažiausiai 30 proc. Ukrainos parapijų teigia, jog verčiau pasiliktų Maskvos patriarchato dalimi. Jeigu Kirilas neįsikiš į procesą ir nepastovės už jų teises, jis neteks kone visko nepriklausomos Ukrainos bažnyčios naudai.

Antra, visiems derėtų susilaikyti nuo neapykantos kurstymo ir bet kokių kalbų apie smurtą. Abi bažnyčios turi rodyti pavyzdį – ypač Maskvos patriarchatas, niūriai pranašaujantis pilietinio karo dėl religinių priežasčių galimybę. Labai lengva pakurstyti žmones, kurie nori likti su Rusija, atakuoti tuos, kurie nori savo bažnyčios, ir atvirkščiai. Visos šalys privalo viešai pasižadėti to nedaryti.

Trečia, Ukrainos valdžia privalo paskelbti gerbsianti savo piliečių pasirinkimą, kad ir koks jis būtų. Tačiau vien to nepakaks: valdžia taip pat turėtų užtikrinti, kad nebus nei tiesioginio, nei netiesioginio spaudimo prisijungti prie naujosios Ukrainos bažnyčios. Tam gali prireikti tarptautinės organizacijos stebėjimo.

Rusų Stačiatikių Bažnyčiai labai nepasisekė, kad Putino veiksmai pakurstė tokią gilią nesantaiką tarp kadaise puikiai sutarusių tautų. Jeigu rusų ir Ukrainos bažnyčios galiausiai iš tiesų atsiskirs, galimas daiktas, kad rezultatas tenkins ne visus. Tačiau, jei tik bus apsieita be kraujo praliejimo, bus galima skelbti pergalę.

Sergejus Čapninas yra teologas ir žurnalistas. Jis yra vienas iš „Artos Creative Fellowship“, propaguojančios šiuolaikinį krikščionišką meną, steigėjų ir tarybos narių, bei krikščioniškosios kultūros almanacho „Dary“ leidėjas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais (530)

Pirmadienį Kaune vyko finaliniai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Seime svarstomas naujas mokestis: nori apmokestinti spausdintuvus (531)

Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų...

Imperijos griūtis: Ukrainos bažnyčia skaldo Putino kuriamą slavų pasaulį (186)

Ką reiškia Ukrainos stačiatikių bažnyčios galimas susivienijimas ir atsiskyrimas nuo Maskvos? Ar...

Į Lietuvą atkeliauja bjaurus atmosferos frontas: smarkus vėjas atneš ir pirmąsias snaiges (14)

Spalio 22 dieną daugelyje Lietuvos rajonų termometrai rodys 6–11 °C. Visoje šalyje lankysis...

Nustelbė viską, ką teisėjas yra regėjęs: gauja nuteista už sistemingą pažeidžiamų merginų prievartavimą kai kurioms tebuvo 11 metų (40)

Gauja nubausta už „niekšiškus ir siaubingus“ nusikaltimus, o vadeiva įkalintas iki gyvos...

Neįtikėtini pokyčiai: pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį (21)

„Atsimenu atvejį, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu...

Atimtų vaikų mama: neįsivaizduoju, kaip reikės atitaisyti vaikams padarytą žalą (1210)

„Aš jau kalbu ramiai – visos ašaros praverktos“, - sako kaunietė Eglė. Rugsėjo pabaigoje...

„Dzūkiją“ gyręs Šaras pokštavo dėl prametančio Jankūno: man irgi sakydavo – nuo vasario, Šarai (2)

Tik po gyvybiškai svarbių Thomo Walkupo ir Leo Westermanno tritaškių Šarūnas Jasikevičius...

Europos žaizda, kurioje šlovinamas komunizmas: viskas atrodo taip, kaip pas mus buvo „prie ruso“ (432)

Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie Moldovos teritorijoje esančią Padniestrę – regioną,...

Pavasarį gimsiantis Meghan Markle mažylis sumaišys kortas eilėje į sostą, bet princu ar princese netaps (7)

Prieš penkis mėnesius Meghan Markle, Sasekso kunigaikštienė, Vindzoro pilyje ištekėjo už princo...