aA
Didelė pasaulio dalis jau perima Kinijos viziją dėl griežtai kontroliuojamo interneto, teikdami jai pirmenybę prieš nesuvaržytą amerikietišką požiūrį, ir Pekinui tai – stulbinantis ideologinis perversmas, kuris mažiau nei prieš dešimtmetį būtų buvęs nesuvokiamas.
© AFP / Scanpix

Vietnamas ir Tailandas – tik dvi iš Pietryčių Azijos valstybių, pamažu apsiprantančių su tokiu valdymo modeliu, kai plataus masto turinio ribojimas yra derinamas su griežta duomenų kontrole – nes režimui tai padeda išsilaikyti valdžioje. Vis daugiau autokratinių regiono vyriausybių pavydžiai stebi Kinijos korporatyvinių titanų – nuo „Tencent Holdings Ltd.“ iki „Alibaba Group Holding Ltd.“ – iškilimą nepaisant drakoniško interneto ribojimo.

Dabar ir jos nori to paties.

Laisvesnis Silicio slėnio modelis kadaise atrodė neabejotinai geriausias, o tokios žvaigždės kaip „Google“ ir „Facebook“ garantavo jo pranašumą. Dabar nuo Rusijos iki Indijos plinta interneto pertvarka, siekiant kuo didesnio panašumo su griežtai kontroliuojamu ir iki žvilgesio nušveistu Kinijos modeliu. Vis dėlto ekonominis ir geopolitinis kinų ambicijų ramstis yra Pietryčių Azija, ir būtent čia JAV ir Kinijos įtampa pasieks kritinį tašką: regione, kuriame gyvena daugiau nei pusė milijardo žmonių, ir kurio interneto ekonomika iki 2025 m. turėtų patrigubėti ir siekti 240 milijardų dolerių.

„Autoritarinėms šalims apskritai labai patraukli idėja, kad valstybė gali tam tikru mastu atitverti savo internetą nuo likusio pasaulio, – teigia Howardas Frenchas, knygos „Viskas po dangumi: kaip praeitis padeda formuoti Kinijos pasaulinės galios ambicijas“ („Everything Under the Heavens: How the Past Helps Shape China’s Push for Global Power“) autorius. – Režimams svarbu išlikti autoritarinėje situacijoje. Todėl jie ir siekia tai daryti. Jie nori sugebėti apsisaugoti nuo sukrėtimų.“

Kiniškas modelis įgauna patrauklumo kaip tik tada, kai amerikietiškasis jį praranda. „Facebook“ ir „Twitter“ buvo pasitelkti manipuliacijoms per 2016 m. Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus, „YouTube“ kritikuojamas už tai, kad nesugeba aptikti vaikų pornografijos, o Amerikos socialinė žiniasklaida leido ginkluotam užpuolikui 10 minučių ar ilgiau gyvai transliuoti kruviniausias masines šaudynes Naujosios Zelandijos istorijoje.

Atsižvelgiant į platesnius nuogąstavimus dėl JAV socialinės žiniasklaidos trūkumų, Pekino požiūris atrodo pagrįsta alternatyva, arba pakankamai pagrįsta, kad savanaudiškos vyriausybės galėtų pateisinti jos priėmimą.

Kontroversiška Vietnamo versija įsigaliojo sausio 1 d. – įstatymas, kurį prekybos grupė „BSA/The Software Alliance“ (tarp jos narių yra „Apple Inc.“ ir „Microsoft Corp.“) pavadino bauginančiu ir neveiksmingu. Indonezija, didžiausia regiono ekonomika, jau reikalauja, kad duomenys būtų saugomi lokaliai. Filipinai paspartino tai, ką kritikai vadina žiniasklaidos puolimu: „Rappler Inc.“ vadovas buvo suimtas po to, kai sukritikavo prezidentą Rodrigo Duterte. O buvusio Malaizijos ministro pirmininko Najibo Razako vyriausybė praėjusiais metais įvedė suklastotų naujienų įstatymą, kurį pritaikė pagrindiniam politiniam priešininkui, nors dabartinė vyriausybė gali jį atmesti.

Vienas iš naujausių Kinijos pasekėjų yra Tailandas, kuris vasario 28 d. priėmė kibernetinio saugumo įstatymo projektą, paremtą Kinijos įstatymu, kuris suteikia vyriausybei teisę konfiskuoti duomenis ir elektroninę įrangą be teismo sprendimo, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą. Įstatymo projektas, pristatytas likus vos kelioms savaitėms iki pirmųjų demokratinių Tailando rinkimų po 2014 m. karinio perversmo, sukėlė susirūpinimą, kad tokiu būdu gali būti slopinamos priešingos politinės nuomonės, tačiau vyriausybė tikina, kad jo neturėtų baimintis tie, kas „gražiai elgiasi“.

Azijos interneto koalicija, organizacija, kuriai priklauso „Alphabet Inc.“ „Google“, „Amazon.com Inc.“, „Facebook Inc.“ ir „Twitter Inc.“, įstatymo projektą pasmerkė, o „Amnesty International“ įspėja, kad jis gali būti naudojamas „interneto įkalinimui“.

Kiniškojo interneto modelio esmė yra duomenų suverenumas: piliečių informacija turi būti saugoma šalies viduje ir prieinama valdžios institucijoms – ši idėja yra įtvirtinta Kinijos teisės aktuose nuo 2017 metų. Tai piktina Vašingtoną, kuris siekia priešintis Pekino įtakai – ši ilgalaikė kova gali tapti svarbiausiu pasaulio politikos epizodu nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Didėjanti įtampa tarp dviejų turtingiausių ekonomikų paveiks kone kiekvieną planetos valstybę – tiek ekonomine, tiek socialine prasme.

JAV savo ruožtu nerimauja, kad Kinijos technologijos ir ideologijos plitimas Pietryčių Azijoje reiškia, jog Pekinas vis labiau stums strategiškai svarbų regioną autoritarizmo link, nors kai kurios šalys ir stengiasi atsispirti Kinijos įtakai. Kiniško stiliaus interneto modelio plitimas – problema JAV interneto gigantams, tokiems kaip „Facebook“ ir „Google“, kurie grumiasi su vis labiau drakoniškais reguliavimais, susijusiais su tuo, kas skelbiama jų platformose ir kaip jie saugo bei tvarko informaciją. Nenuoseklūs duomenų valdymą reglamentuojantys įstatymai yra tikras prakeiksmas milžiniškoms korporacijoms, kurios naudoja debesiją viskam – nuo paieškos iki vaizdo įrašų saugojimo.

„Jei regiono valdžios institucijos įtikins Silicio slėnį žaisti pagal jų represines taisykles, mes dar išvysime privatumo, sekimo ir žodžio laisvės standartų mažėjimą šiose platformose, – teigia Tanya O'Carroll, „Amnesty International“ technologijų ir žmogaus teisių vadovė. – Tai, kaip Silicio slėnis pasirinks bendrauti su Vietnamu, Tailandu, Kambodža ir kitomis regiono šalimis, gali tapti svarbiu precedentu. Silicio slėnis neturėtų traktuoti Pietryčių Azijos gyventojų kaip bandomųjų triušių ir eksperimentuoti su žmonių teisėmis internete.“

Šiuo metu JAV socialinė žiniasklaida yra pakankamai populiari, kad tokiose šalyse kaip Tailandas galėtų viešai atsispirti bandymams valdyti turinį. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje egzistuoja realus pavojus, kad amerikietiškas kompanijas išstums „WeChat“, „TikTok“, „Alipay“ ir kiti Kinijos milžinai, kurie agresyviai veržiasi į užsienį, skverbdamiesi į muziką, socialinę žiniasklaidą ir elektroninę prekybą. „Tencent“, „Alibaba“ ir „Bytedance Ltd.“ taip pat palaiko regiono startuolius, keldami jaunesniųjų vartotojų simpatijas – tai karta, kurią politikai iš visų jėgų stengiasi išlaikyti savo gniaužtuose.

„Prieš metus ši problema nebuvo nei mano, nei kitų žmonių radaruose“, – pastebi Brianas Hardingas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro Pietryčių Azijos programos direktoriaus pavaduotojas. Šiuo metu Vašingtonas labiau orientuotas į politinį Kinijos investicijų į infrastruktūrą poveikį, pridūrė jis.

„Tačiau susidomėjimas Skaitmeniniu šilko keliu labai sparčiai auga, – tvirtina jis. – Duomenų lokalizavimas yra tikras iššūkis JAV kompanijoms, nes lokalizavimo politika apsunkina masto ekonomiją visame regione.“

Kinijos ekspertai jau seniai pranašavo griežtai kontroliuojamo interneto koncepciją, kuri vis tiek gali būti naujovių šaltinis. „Tencent“ milijardierius įkūrėjas Pony Ma gruodžio mėnesį paantrino vyriausybės pareigūnams, paskelbdamas, jog Kinijos lemtis – tapti interneto valdančiąja jėga.

Taigi Pietryčių Azija tapo eksperimentiniu lauku Pekino politiniams tikslams – šitaip pradedama ilgalaikė kampanija, skirta išplėsti Kinijos įtaką visame pasaulyje. JAV baiminasi, kad komunistų partijos vizija – žiniatinklis, kuriuo manipuliuoja vyriausybės – gali paveikti kitų milijardų vartotojų pasirinktą modelį. Kaip tik tai paragino buvusį „Google“ valdybos direktorių Ericą Schmidtą paskelbti, kad internetas per artimiausią dešimtmetį pasidalys pusiau.

„Labiausiai tikėtinas scenarijus – ne skilimas, bet veikiau išsišakojimas į Kinijos vadovaujamą internetą ir Amerikos vadovaujamą ne Kinijos internetą, – rugsėjo mėnesį privačiame rizikos kapitalo susirinkime teigė E. Schmidtas. – Globalizacija reiškia, kad žaisti galima ir jiems.“

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.4375

Top naujienos

Jaunos profsąjungos atstovas: mitas, kad darbuotojų išnaudojimas dingo

Darbuotojų išnaudojimas niekur nedingo ir nedings, sako Gegužės 1-osios profesinės sąjungos...

Mokslų daktarė įvertino pomidorus: juos valgant būtina laikytis vienos svarbios taisyklės (128)

Pomidorai karaliauja lietuvių šiltnamiuose. Tačiau, ar žinojote, kad pomidorų gimtinė yra Andai...

Kardiologas turi patarimų kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: kai kuriuos produktus turite pamiršti (78)

Jeigu iš savo maisto raciono išbrauktume kelis produktus, o savo kasdienį gyvenimą praturtintume...

Kleiza užstoja „be keturių mėnesių NBA čempioną“ Joną: ne Gasolis lėmė Toronto triumfą laida „Iš viršaus“ (32)

Jonas Valančiūnas savo karjerą Toronto „Raptors“ gretose baigė pergale Ouklande prieš...

Karolina Meschino persidažė ir nusikirpo plaukus: gatvėje nebeatpažįsta nei gerbėjai, nei draugai (11)

Socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino jau seniai iš aplinkinių išsiskiria ryškiu...

Jakilaitis papasakojo, kas vyksta išjungus kameras: vienu metu prieš mane buvo pradėtas karas (208)

Laidų cikle „Profesija visam gyvenimui“ keliamas klausimas, ar žurnalisto profesija gali būti...

Orai: paskutinė proga pasidžiaugti šiluma – ateina permainos (7)

Antradienį Lietuvą pasiekė anticiklonas, atslinkęs iš pietvakarių. Po gaivesnio laikotarpio jis...

Gėdingas PAR nuosmukis: po 100 metų pirmavusi aukso gavyboje užleido vietą savo konkurentei

Sunkumų drebinama Pietų Afrikos aukso pramonė patyrė dar vieną pažeminimą, užleisdama savo,...

Skaudžią vyro netektį išgyvenusi Celine Dion atsitiesė ir turi patarimą visiems, kas patyrė panašų skausmą (9)

1981 m. Celine Dion susipažino su savo būsimu vyru. Tada jai buvo 12 m. 38 m. prodiuseris...