Gynybos sekretorius Benas Wallace'as ketvirtadienį paskelbė, kad maždaug 600 britų karių padės evakuoti JK piliečius iš karo draskomo Afganistano, islamistams užimant vis daugiau teritorijos.

Tačiau jis pareiškė televizijai „Sky News“, kad JAV sprendimas išvesti karius „palieka labai didelę problemą“, pakeičiant konflikto eigą talibų naudai.

Sekretorius prognozavo, jog tokia padėtis bus naudinga teroristų tinklui „al Qaeda“, kuriam Talibanas buvo suteikęs saugų prieglobstį prieš 2001 metų rugsėjo 11-osios atakas Amerikoje, paskatinusias Vakarus pradėti du dešimtmečius trukusią karinę kampaniją Afganistane.

„Esu labai susirūpinęs, kad žlugusios valstybės sudaro palankias sąlygas tokiems žmonėms“, – pridūrė jis.

„Be abejo, „al Qaeda“ tikriausiai sugrįš“, – sakė B. Wallace'as ir perspėjo, kad toks scenarijus sukeltų „grėsmę mūsų saugumui ir interesams“.

„Manau, kad taip pasielgti buvo klaida ir kad visi mes, įskaitant tarptautinę bendruomenę, veikiausiai sumokėsime už pasekmes“, – apie Vašingtono ir Talibano sudarytą Dohos susitarimą kalbėjo sekretorius.

Jo teigimu, šis paktas, pernai pasirašytas tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo, nepaliko Britanijai kito pasirinkimo, kaip tik išvesti savo kontingentą.

600 britų karių, siunčiamų į Afganistaną padėti dėl repatriacijos, yra arti 750, kuriuos Londonas buvo dislokavęs šalyje iki kontingento išvedimo pradžios.

Kariškiai padės palikti šalį iki 3 tūkst. JK piliečių, pažymėjo B. Wallace'as.

Kritišką poziciją dėl karių išvedimo viešai išdėstė ir dar keli įtakingi britų politikai bei kariškiai.

Talibai užėmė Afganistano Logaro ir Goro provincijų sostines

Talibanas penktadienį užėmė Afganistano Logaro provincijos sostinę Puli Alamą, vos 50 km nutolusią nuo Kabulo, pranešė vietos pareigūnas.

„Dabar Talibanas turi 100 proc. kontrolės. Šiuo metu nevyksta jokios kovos. Dauguma pareigūnų pabėgo į Kabulą“, – naujienų agentūrai AFP sakė įstatymų leidėjas Saeedas Qaribullah Sadatas.

Kiek vėliau kitas pareigūnas pranešė, kad talibai užėmė vakarinės Goro provincijos sostinę.

Pasak provincijos tarybos vadovo, kovotojai penktadienį užėmė Firozkohą.

Talibai pastarosiomis dienomis užėmė 18 iš 34 Afganistano provincijų sostinių, įskaitant antrą ir trečią pagal dydį šalies miestus Heratą ir Kandaharą.

Talibanas dabar kontroliuoja daugiau kaip du trečdalius šalies teritorijos.

NATO rengia skubų susitikimą

NATO penktadienį rengia skubų susitikimą dėl prastėjančios saugumo padėties Afganistane, JAV ir Jungtinei Karalystei pranešus apie planus ten pasiųsti tūkstančius karių evakuoti ambasadų darbuotojus ir kitus savo piliečius, pranešė diplomatiniai ir oficialūs šaltiniai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vadovaus diskusijoms su 30 sąjungininkių atstovais.

Susitikimas prasidės 15 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku. Vieno šaltinio teigimu, per jį bus aptariami evakuacijos iš Afganistano planai.

„Bus svarstoma, kas ką, kada ir kaip darys, ir kokia parama tam bus teikiama“, – pažymėjo šaltinis.

Vakarų šalys apie skubias evakuacijos operacijas pranešė Talibanui perėmus kontrolę antrame pagal dydį Afganistano mieste Kandahare.

Vyriausybė dabar yra faktiškai praradusi kontrolę didžiojoje šalies dalyje po jau aštuonias dienas besitęsiančios Talibano pergalių šalies urbanizuotuose centruose virtinės.

Šis puolimas buvo pradėtas gegužės mėnesį, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms paskelbus planus išvesti iš Afganistano paskutines savo pajėgas. JAV prezidentas Joe Bidenas pasiryžęs du dešimtmečius trukusį karą užbaigti iki rugsėjo 11-osios, kai bus minimos šį konfliktą išprovokavusių teroro išpuolių Amerikoje metinės.

Vašingtonas ir Londonas ketvirtadienio vakarą paskelbė apie planus greitai evakuoti savo ambasadų darbuotojus ir kitus piliečius iš Kabulo.

Vienas NATO pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad JAV informavo savo sąjungininkus Aljanse, prieš paskelbdamos Valstybės departamento pranešimą.

„NATO labai atidžiai stebi saugumo padėtį“, – pabrėžė pareigūnas.

Jis nurodė, kad Aljansas tebeturi diplomatinę misiją Afganistane, bet saugumo sumetimais atsisakė pateikti bet kokios informacijos apie šalyje vis dar esančių NATO darbuotojų skaičių.