Šiomis derybomis siekta atnaujinti Afganistano taikos procesą ir galiausiai užbaigti ilgiausią karą, kokiame kada nors yra dalyvavusios Jungtinės Valstijos. Praėjus 17 metų po JAV vadovaujamos invazijos, nuvertusios Talibano vyriausybę, kovotojai vėl kontroliuoja beveik pusę Afganistano teritorijos ir beveik kasdien surengia išpuolių prieš vietos saugumo pajėgas ir vyriausybės pareigūnus.
Minėti du šaltiniai sakė, kad šiam derybų maratone dalyvavo buvęs talibų gubernatorius Herato provincijoje Khairullah Khairkhwa ir buvęs Talibano kovotojų vadas Mohammedas Fazlas. Šaltiniai pageidavo, kad jų vardai nebūtų viešinami, nes jie nebuvo įgalioti kalbėti apie šias jautrias derybas.
Su padėtį galinčiais pakomentuoti JAV pareigūnais susisiekti kol kas nepavyko. JAV Valstybės departamentas pranešimus apie derybas su Talibanu komentuoti atsisakė.
Trečias apie šias diskusijas informuotas asmuo teigė, kad Talibanas spaudė ateinančiais metais turinčius vykti Afganistano prezidento rinkimus ir suformuoti pereinamojo laikotarpio vyriausybę, vadovaujamą kokio nors neutralaus veikėjo. Kaip galimas laikinosios administracijos vadovas buvo paminėtas etninis tadžikas islamo žinovas Abdul Sattaras Siratas.
Trečiasis šaltinis, taip pat pageidavęs likti anonimas, sakė, kad Z. Khalilzadas siekia per šešis mėnesius pasiekti susitarimą, bet Talibanas sakė, kad toks laikotarpis būtų per trumpas. JAV pasiuntinys taip pat esą siūlė paliaubas, bet Talibanas jas atmetė, sakė informuotas asmuo. Jis pridūrė, kad taip pat nepavyko susitarti, jog būtų paleisti belaisviai, būtų atidarytas Talibano biuras ir panaikintas draudimas talibams keliauti.
Kh. Khairkhwa ir M. Fazel buvo tarp penkių aukšto rango Talibano narių, 2014 metais paleistų iš JAV kalėjimo Gvantanamo įlankoje mainais į JAV kariuomenės seržantą Bowe'ą Bergdahlą. Pastarasis buvo sučiuptas talibų 2009-aisiais, kai išėjo iš savo bazės Afganistane.
Dabar šiek penki Talibano nariai dirba Katare ir yra laikomi pakankamai įtakingais, kad galėtų įtikinti sutikti su taikos planu Afganistane veikiančius kovotojus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikavo 2014-ųjų apsikeitimą kaliniais ir pernai rugpjūtį pažadėjo pasiųsti į Afganistaną papildomų amerikiečių pajėgų bei padvigubinti pastangas įveikti Talibaną. Vis dėlto ši strategija nepadarė beveik jokio poveikio: Talibano išpuolių tempas išliko stabilus, o džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) padalinys Afganistane įvykdė didelio masto sprogdinimų, nukreiptų prieš mažumą šalyje sudarančius šiiitus.
Dabar D. Trumpo administracija atrodo susitelkusi į mėginimą pasiekti politinį susitarimą su Talibanu ir nusileido kai kuriems seniai reiškiamiems šios grupuotės reikalavimams, pavyzdžiui, pradėti tiesiogines derybas. Talibanas seniai atsisakinėja derėtis su Vakarų šalių remiama Kabulo vyriausybe, nes ją laiko vien marionetiniu režimu.
Tuo metu Pakistanas paleido keletą savo kalintų svarbių Talibano narių, įskaitant vieną iš šio judėjimo įkūrėjų – mulą Abdul Ghani Baradarą. Šie paleidimai daugelio vertinami kaip JAV inicijuotas žingsnis, turintis paskatinti talibus dalyvauti derybose.
Anksčiau šį mėnesį paskelbtame ilgame pareiškime Talibanas reikalavo atšaukti grupuotės lyderiams taikomas sankcijas, paleisti kalinius ir pripažinti judėjimo politinį biurą Katare. Pastarąjį Talibanas anksčiau vadindavo savo vyriausybe tremtyje.
Pastarosiomis dienomis Z. Khalilzadas lankė regiono šalis ir, kaip pranešama, sekmadienį susitiko su Afganistano prezidentu Ashrafu Ghani. Manoma, kad jis spaus A. Ghani suformuoti savo derybininkų grupę, tačiau tai gali būti keblu, nes Kabulo vyriausybė yra smarkiai susiskaldžiusi.