Duodamas interviu naujienų agentūrai AP užsienio reikalų ministras Josephas Wu pabrėžė, kad jo vyriausybė nenori kištis į Honkongo vidaus reikalus ir kad šiuo metu galiojančių įstatymų pakanka priimti palyginti nedideliam studentų ir kitų norinčiųjų gyventi Taivane skaičiui.

Tačiau jis pridūrė, jog Honkongo policija į protestus jau reagavo „neproporcinga jėga“. Ministro teigimu, kad bet koks žemyninės Kinijos kariuomenės kišimasis išprovokuotų „naujo lygio smurtą“, ir tai paskatintų Taivaną pakeisti savo požiūrį į pagalbą norintiesiems išvykti iš Honkongo.

„Kai tai įvyks, Taivanas bendradarbiaus su tarptautine bendruomene ir teiks būtiną pagalbą žmonėms, jeigu jie būtų perkelti dėl smurto“, – sakė J. Wu.

„Žmonės čia supranta, kad Kinijos vyriausybės elgesys su Honkongu rodo, kaip ateityje ji elgtųsi su Taivanu. Ir Honkonge susiklosčiusi padėtis nėra labai patraukli Taivano žmonėms“, – pridūrė jis.

Kinų Komunistų partija tvirtina, kad Taivanas yra Kinijos dalis, kurią kada nors reikės susigrąžinti, prireikus – jėga. Šiuolaikinis Taivanas buvo įkurtas, kai Chiang Kai-shek vadovaujami nacionalistai, anksčiau valdę šalies žemyninę dalį, 1949 metais buvo priversti pasitraukti į salą, Mao Zedongo komunistams perėmus valdžią per Kinijos pilietinį karą.

Pekinas siūlo prijungti salą valstybę pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, taikomą Honkongui nuo 1997 metų, kai ši buvusi britų kolonija buvo grąžinta Kinijai. Pasiektas susitarimas leido Honkongui išsaugoti savo pilietines laisves, nepriklausomus teismus ir kapitalistinę sistemą, nors daugelis honkongiečių kaltina Pekiną varžant šias laisves.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen pareiškusi, kad „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelis Honkonge žlugo ir nuvedė miestą prie „suirutės slenksčio“.

Anksčiau šiemet taivaniečių vyriausybės atliktos apklausos rodo, kad apie 80 proc. Taivano piliečių nepritaria susivienijimui su Kinija.