Liūtys, kaip tikimasi, turi prasidėti už kelių dienų, o tada vandens lygis veikiausiai pakils ir vieta, kurioje grupė rado prieglobstį, taps dar sunkiau pasiekiama, rašo BBC.

Pastarosiomis dienomis Tailando Čiang Rajaus regione vyravo sausi orai.

Gelbėtojai šiuo metu svarsto, kaip kuo optimaliau perkelti urve įkalintą grupę į saugią vietą.

„Kol juos radome, vyko lenktynės su laiku. Dabar lenktyniaujame su oru“, – sakė Čiang Rajaus gubernatorius Narongsakas Osotthanakornas ketvirtadienį ryte surengtoje spaudos konferencijoje.

Jis taip pat paminėjo, kad Tailando jūrų laivyno „ruoniai“ šiuo metu vertina galimybę išplukdyti berniukus, apvilktus gelbėjimosi liemenėmis.

Pasak regiono gubernatoriaus, urve yra tiesiamos telefono linijos. Tiesa, berniukų jos dar nepasiekė, todėl su jais pasikalbėti artimieji dar negali.

Į urvą jau gabenamas ir naujas telefonas, mat ankstesnysis įkrito į vandenį ir nustojo veikti.

Jei lietus liautųsi ilgam, grupei gali pavykti tiesiog išeiti arba bent išplaukti iš urvo ir nerti tada nereikėtų.

Nukeliauti nuo urvo pradžios iki tos vietos, kurioje įstrigę žmonės, galima per šešias valandas, o grįžti pavyksta per penkias, vadinasi, iš viso tektų sugaišti 11 valandų.

Dauguma berniukų nemoka plaukti, o jei tektų nerti, visus reikėtų pamokyti nardymo technikos pagrindų.

Gelbėtojų komandos darbuojasi itin sudėtingomis sąlygomis. Termometro stulpeliui pakylant iki 30 laipsnių, karštis darosi tiesiog alinantis, be to, toje urvų komplekso dalyje žliugsi purvas. Kai kuriose vietose jo sluoksnis siekia net kelis centimetrus, taigi, maršrutas labai slidus.

Vis dėlto darbai tęsiami stengiantis išlaikyti intensyvų tempą: kiekvienas žino, kad prasidėjus lietų sezonui gelbėjimo užduotys taps dar sudėtingesnės.

Begalė gelbėjimo tarnybų darbuotojų šiuo metu užsiima sąlygų gerinimu: kelių inžinierių nurodymu pilamas žvyras – taip stengiamasi nusausinti dumbliną kelią, nelaimės ištiktai grupei pristatomas karštas maistas, savanoriai perdavinėja butelius vandens ir šaldytų ledų.

Vienas savanoriu įsidarbinęs vietinis gyventojas, padėjęs pristatyti būtiniausių produktų ir kt., sakė, kad asmeniškai berniukų nepažįsta, bet nedvejodamas nutarė padėti. „Urve esančius berniukus laikau savo broliais“, – sakė jis.

Tailando pajėgų pareigūnai anksčiau yra minėję, kad jei išnerti būtų neįmanoma, grupei tektų laukti net keturis mėnesius, kol nuslūgtų potvynio vanduo.

Numatant tokią perspektyvą, į nelaimės vietą jau gabenami maistas ir kiti būtinieji reikmenys.

Kaip rašė dienraštis „Bangkok Post“, vėliau pasisakęs šalies vidaus reikalų ministras Anupongas Paojinda akcentavo, kad evakuaciją būtina įvykdyti kuo greičiau, ir priminė, jog lietūs gali prasidėti po kelių dienų.

Ministras paaiškino, kad, siekiant išvengti didesnio potvynio, iš urvų sistemos pumpuojamas vanduo.

Nuo trečiadienio vandens lygis nukrito daugiau nei 40 centimetrų, taigi, gelbėtojai jau gali gana lengvai nueiti 1,5 kilometro atkarpą iki vadinamosios trečiosios kameros.

Iki ketvirtadienio iš urvo buvo išpumpuota maždaug 128 mln. litrų vandens. Apskaičiuota, kad vanduo senka vidutiniškai 1,5 centimetro per valandą greičiu.

Jauniausiam urve įstrigusiam berniukui yra 11, o vyriausiam – 16 metų. Apie jų ir 25-erių metų trenerio dingimą buvo pranešta birželio 23 d. Visa grupė, kaip manoma, į urvą įžengė tada, kai jame buvo sausa, tačiau staiga prapliupęs lietus atkirto kelią atgal.
Pirmadienį vakare nelaimėliai buvo aptikti už maždaug 4 kilometrų nuo urvo pradžios. Juos rado du britų narai gelbėtojai.

Prasidėjus lietų sezonui, kuris tęsiasi iki rugsėjo arba spalio, urvų kompleksas yra užliejamas vandens.

Išgyvenimas grupėje

Psichologų teigimu, pirma tokios nelaimės ištiktų žmonių reakcija – baimė, nuotaikos kaita, padidėjęs agresyvumas ir nekantrumas. Vis dėlto šiuo, konkrečiai dabar gausiai aptarinėjamu atveju labai svarbu tai, kad pasiklydę vaikai – ne atsitiktinai draugėn suvesti žmonės, o futbolo komanda, be to, su jais – treneris.

„Remiantis panašių situacijų stebėjimais, galima daryti prielaidą, jog grupė sutelks visas pastangas, kad ištvertų nelaimę. Išgyventi tokioje situacijoje pavyksta tik būnant su grupe, be to, organizuota“, – įsitikinęs profesorius Donelson Forsythas iš Virdžinijos universiteto.

Specialistas Craigas Gagnonas, Puketo psichologinių tyrimų centro „Miracles Asia“ vadovas, mano, kad tam tikra hierarchija grupėje – labai svarbus veiksnys.

„Vaikai jau moka veikti išvien, sutelkti jėgas siekiant įveikti kliūtis, kurių pasitaiko sportuojant, – sakė jis. – Anksčiau įgytas įprotis teikti savitarpio palaikymą būnant komandoje daro juos pranašesnius už atsitiktinai susibūrusių žmonių grupę.“

Bet kuriai nevienalytei grupei paprastai būdinga tam tikra hierarchija. Svarbu tai, kad jaunesni grupės nariai vyresniuosius laiko autoritetais ir sektinais pavyzdžiais. Kaip tik tuo, C. Gagnono įsitikinimu, ir gali pasinaudoti komandos treneris.