Norvegija, galinti pasigirti vienu žemiausių recidyvizmo rodiklių pasaulyje, taiko naują požiūrį į kalėjimą – ir tai gali būti geresnis sprendimas už griežtus tradicinius kalėjimus. „Bloomberg“ serijoje „O tada nutiko tai“ svarstoma, ko galėtume pasimokyti iš radikalaus Norvegijos humanizmo.
Pagalvojus apie kalėjimą, į galvą ateina tam tikros asociacijos: spygliuota viela, ankštos kameros, grotos. Tik ne Norvegijoje.
Tai – Haldeno kalėjimas, antra pagal dydį sugriežtinto režimo įstaiga Norvegijoje. Ši vieta įtartinai primena kurortą. Tačiau Norvegijos recidyvizmo rodiklis, vos 20 proc., yra žemiausias Skandinavijoje ir vienas žemiausių pasaulyje.
Norvegija gali pasigirti vienu žemiausių recidyvizmo rodikliu, o štai Amerikoje jis – vienas aukščiausių.
Tyrimai rodo, kad 67 proc. amerikiečių nuteistųjų nepraėjus 3 metams po išėjimo į laisvę vėl patenka už grotų, o 75 proc. suimami nepraėjus 5 metams.
Sunku vesti tiesiogines paraleles, tačiau peršasi mintis, kad Norvegija įkalinimo problemą sprendžia sėkmingiau. Galbūt atsakymas glūdi fundamentaliai skirtingame požiūryje į tai, kas apskritai yra kalėjimas.
Mirties bausmę Norvegija panaikino 1905 metais. Dar po aštuonerių metų norvegai atsisakė įkalinimo iki gyvos galvos, o 2007 m. pakeitė požiūrį į teisingumą, prioritetu laikydami ne bausmę, o reabilitaciją ir normalumą. Tai reiškia, kad viskas, ko netenka Norvegijos nuteistieji, yra laisvė, kurią simbolizuoja šios aukštos kalėjimo sienos.
Norvegijos kalėjimai vadinami humaniškiausiais pasaulyje. Vienas jų – Haldeno kalėjimas, kurio kaliniai užsiima sodininkyste, mokosi kulinarijos ir globoja gyvūnus. Be to, jie gali lankyti amatų kursus, šitaip pasirengdami gyvenimui laisvėje.
Haldene kali 251 sunkiausias Norvegijos nusikaltėlis, tarp jų – prievartautojai, žudikai ir pedofilai. Amerikoje tokie nusikaltėliai sulauktų negailestingos bausmės: kone visą dieną praleistų ankštoje kameroje, tik trumpam išleidžiami į lauką, netekę visų teisių. Čia galioja priežodis: „Norėjai nusidėt – norėk ir sėdėt.“
Dešimtmečius trukęs Amerikos karas su nusikalstamumu davė vaisių: šiuo metu kalėjime iki gyvos galvos sėdi 159 tūkst. amerikiečių, o štai Norvegijoje beveik visi kaliniai bus paleisti į laisvę.
Maksimali bausmė – 21 metai. Terminas gali būti pratęsiamas dar penkeriems metams, jei nusprendžiama, kad nuteistojo reabilituoti nepavyko.
Net sunkiausi nusikaltėliai, tokie, kaip Andersas Brevikas, kuris nužudė 77 žmones per vienas žiauriausių skerdynių istorijoje, šiuo metu atlieka 21 metų bausmę.
Norvegija savo nuteistiesiems padeda ir išėjus į laisvę. Jiems suteikiamas būstas, darbas, sveikatos priežiūra ir priklausomybių gydymas. Visa tai kainuoja. Haldeno kalėjimas vienam kaliniui kasmet išleidžia 93 tūkst. dolerių. Palyginus, Amerikoje tos išlaidos tesiekia 31 tūkst. dolerių.
Tačiau Norvegija įkalina kur kas mažesnę savo populiacijos dalį. 2014 metais už grotų sėdėjo vos 0,08 proc. Norvegijos gyventojų – 75 iš šimto tūkstančių žmonių. JAV tuo metu sėdėjo 707 žmonės iš 100 000 – 0,7 proc.
Jeigu JAV įkalinimo rodiklis prilygtų Norvegijai ir vienam kaliniui būtų išleidžiama tiek pat, vis tiek sutaupytume daugiau nei 45 mlrd. dolerių per metus. Tai – Nacionalinio saugumo departamento metinis biudžetas.
Galime skaičiuoti įkalinimo išlaidas, galime lyginti bausmę su reabilitacija, tačiau svarbiausia – tai, kaip visuomenė vertina savo nuteistuosius.
Nelsonas Mandela yra pasakęs: „Sakoma, kad tautą pažinsi tik apsilankęs jos kalėjimuose. Tautą reikia vertinti ne pagal tai, kaip ji elgiasi su aukščiausio, bet – su žemiausio rango piliečiais.“
Jei tai tiesa – Norvegijai galima paploti už jos humanizmą.
