aA
Europos Parlamentas rugsėjo mėnesį patvirtino kontraversiškas autorių teisių reformas, kurios grasina pakeisti tiek vartotojų, tiek turinio kūrėjų įpročius ir galimybes. Ar įsigaliojus naujajai direktyvai internetas liks toks pat? Pasaulio žiniasklaidoje iki šiandien šmėžuoja skambios antraštės apie Europos interneto praradimą, europietiškąją cenzūrą bei internetinės kultūros dalies – memų – pabaigą.
slaptažodis, internetas, saugumas
© KTU archyvas

Interneto įsigalėjimas autorių teisių apsaugą ir pažeidimų kontrolę padarė beprotiškai sudėtingu bei sunkiai išsprendžiamu uždaviniu. ES užsimojo atnaujinti autorinių teisių direktyvą, labiau pritaikant ją 21-ajam – interneto amžiui. Labiausiai kontraversiški yra 11 ir 13 straipsniai, kurie gali tiesiogiai paveikti kiekvieno vartotojo gaunamą turinį bei priversti didžiąsias turinio dalinimosi platformas („Youtube“, „Instagram“ ir pan.) imtis drastiškų veiksmų. Blogiausiu atveju ES šalys liks atskirtos nuo laisvos informacijos srautų, kas prilygsta cenzūrai.

11 straipsnis – „nuorodų mokestis“

11 straipsnis trumpai yra pramintas „nuorodų mokesčiu“. Tai reiškia, jog jis riboja aktyviųjų nuorodų dalinimąsi kitose platformose, mat už kiekvieną pasidalintą nuorodą platforma turėtų sumokėti šaltinio savininkui. Kyla natūralus klausimas, kodėl? Juk turinio dalinimosi platformos kūrėjams, tinklaraščiams ir kitiems padeda viešinti savo turinį bei sukuria sąlygas lengviau jį rasti vartotojams. Tačiau EP nariai nusprendė, kad, pavyzdžiui, straipsnio pavadinimas, nuotrauka ir vos kelių sakinių ištrauka tokioms platformoms kaip „Facebook“ ir „Google“ užpildo turinį, o vartotojas, gavęs šią informaciją, nebespaudžia ant nuorodos, kas trukdo autorių teisių turėtojui pasipelnyti. Taigi prarasti pelno srautai turėtų būti grąžinami ir ne ko kito, o turinio dalinimosi platformos.

Daugiausiai sekėjų turinti „Youtube“ turinio kūrėjas slapyvardžiu „PewDiePie“ kaip ir daugelis kitų socialinių tinklų kūrėjų reiškia savo nuogąstavimus, mat 2014 m. Ispanijos kongresas išleido įstatymą, kuris turėjo apmokestinti „Google“ (ir kitas panašias naršykles), kad naršyklė galėtų dalintis straipsnių pavadinimais ir trumputėmis ištraukomis. Tuomet „Google“ atsitraukė ir pasakė, jog jeigu norite, kad susimokėtume, mes jūsų turiniu visai nesidalinsime. Ir štai visai netrukus į „Google“ duris pasibeldė Ispanijos žiniasklaida, prašydama atleidimo, mat pagal Ispanijos periodinės žiniasklaidos atliktą tyrimą skaitytojų srautai sumažėjo net iki 14 procentų, per metus buvo numatomas 10 mln. eurų nuostolis.

Niekas negarantuoja, kad šis scenarijus nepasikartos. Tik šįkart „Google“ gali atsukti nugarą visai Europai ir atsisakyti dalintis jos turiniu. Tuomet galėsime pasigardžiuodami graužti amerikietiškas naujienas ir sunkiai rasti, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje. Tik ar „Google“ taip lengvai suteiks mums atleidimą kaip anąkart?

Yra ir kitokių svarstymų, kokių pokyčių į interneto, o kartu ir kiekvieno iš mūsų pasaulį atneštų direktyvos 11 straipsnio įsigaliojimas. Žiniasklaidos priemonė „TWiT“ yra išsakiusiu nuomonę, kad turinio dalinimosi platformos („Facebook“, „Instagram“ ar „Google“) visgi nepasitrauks iš Europos. Tačiau mokėti „nuorodos mokestį“ joms neapsimokės – geriau pačioms pradėti kurti orginalų turinį. Tai reikštų skirtingų nuomonių ir šaltinių srauto vienoje vietoje netekimą. Čia iškyla vienašališkos informacijos grėsmė. Jei visas turinio kūrimas būtų sutelktas į vienas rankas, dingtų objektyvumas ir nuomonių balansas. Taptų lengviau manipuliuoti vartotojais ir skleisti netikras naujienas.

13 straipsnis – memių žudikas

Štai 13 direktyvos straipsnis daugiausiai dėmesio susilaukė „Youtube“, nors ne ką mažiau liečia ir kitas platformas. Šis straipsnis kriminalizuoja platformas, kuriose gali būti autorines teises pažeidžiančio turinio. Iki šiol ne platformos, kuriose atsiduria turinys, bet žmogus, kuris tą turinį įkelia, būdavo atsakingas už autorinių teisių pažeidimus. Tačiau dabar viskas keičiasi bene kardinaliai – už autorių teisių pažeidimus atsakomybė kris ant turinio dalinimosi platformų pečių.

Prieš paviešinant bet kokį vartotojų keliamą turinį, jį platforma turės patikrinti, ar jis nepažeidžia autorių teisių. Naujausių technologijų realybėje tai nereikalaus milžiniškų žmogiškųjų išteklių, nes informacijos dubliavimasis gali būti atskirtas algoritmais. Tačiau kompiuterinės sistemos dar nėra tokios gudrios, kad galėtų atskirti memus, parodijas, muzikos remiksus ar kitus išvestinius kūrinius. Kilus bet kokioms abejonėms, turinys nepasieks dienos šviesos.

Įsigaliojus šiam straipsniui, bet koks citavimas internetinėje erdvėje tampa neįmanomu. Nors naudoti trumpas kūrinių ištraukas, nurodant autorių, kritikos, apžvalgos, saviraiškos ar edukaciniais tikslais, yra galima. Antra, tai ypač sulėtina žinių sklaidą. Pagal naujausią 2018 m. statistiką skaičiuojama, kad į „Youtube“ per vieną minutę įkeliama virš 300 valandų naujo turinio. Net jei tikrinimo darbą atliktų kompiuteriai, tai užtruktų ir mus pasiektų ne šiandienos, bet vakarykštės dienos ar praeitos savaitės pasaulio naujienos.

Apie šio straipsnio grėsmes savo „Twitter“ paskyroje abejones išreiškė ir pati „Youtube“ generalinė direktorė Susan Wojcicki, bei pakvietė „Youtube“ kūrėjus imtis veiksmų. Moteris nuogąstavo, jog ši direktyva kelia grėsmę kūrėjams tiek prarasti pragyvenimo šaltinį, tiek dalintis savo balsu su pasauliu. Pasak jos, jeigu 13 direktyvos straipsnis bus įgyvendintas, kils grėsmė šimtams tūkstančių darbo vietų – Europos kūrėjams ir tiems, kurie dirba su jais. Platformoms bus per daug rizikinga priimti turinį iš smulkių kūrėjų, nes dabar jos bus tiesiogiai atsakingos už jį.

Yra gausu internetinio turinio kūrėjų, kurie kritikuoja filmus, komentuoja muzikos klipus, kalba apie kitus populiariosios kultūros reiškinius: videožaidimus, knygas, reklamas t.t. Kaip ir galėjome suprasti iš Susan Wojcicki pasakymo, įsigaliojus direktyvos 13 straipsniui, vargu ar visas šių kūrėjų turinys pasirodytų „Youtube“ ar kituose tinklalapiuose. Ar visa tai nėra šiuolaikinė cenzūra? Ar tai nesuvaržo vienos iš žmogaus teisių – saviraiškos laisvės? Mat net nepažeisdami autorių teisių, mes negalėsime laisvai dalintis savo kuriamu turiniu. O galimybė nevaržomai dalintis ir gauti bet kokią mus dominančią informaciją bus varžoma.

Norėjo gero, o išeis kaip visada?

Muzikos, kino kūrėjai, žurnalai įsigalėjus internetui smarkiai nukentėjo. IPI centras (Institute for Policy Inovation) JAV skaičiuoja, jog kasmet muzikos kūrėjai valstijose praranda per 12,5 milijardų dolerių dėl piratavimo ir nesąžiningo naudojimo. Jiems pasipelnyti iš savo kūrybos tampa vis sunkiau, nes tradiciniai būdai – koncertai, muzikos ir kino įrašų pardavinėjimas fizinėse laikmenose, spausdinti tekstai nebėra tai, kas masiškai pritrauktų 21 a. žmones leisti pinigus. Internetas įgalino dalintis turiniu laisvai ir greitai, tai paskatino nesąžiningą turinio vartojimą, kai kūrėjas negauna jokios piniginės naudos. ES autorių teisių direktyvos atnaujinimas turėjo pagerinti sąlygas kūrėjams užsidirbti.

Pažvelgus į situaciją kiek giliau, 11 ir 13 straipsniai gali ne tik kad nepadidinti autorių pelno, bet jį ir sumažinti. Pasak Danny O’Brien iš „Electronic Frontier Fondation“ mažesnis ar didesnis kopijavimas internete jau yra tapęs natūralia vartotojo patirtimi. Dažnai tai naudinga ir autorių teisų turėtojams, nes auga jų žinomumas, sklinda žinia apie jų kūrinius per kitus kūrėjus, kurie komentuoja, analizuoja, naudoja ištraukas, kuria memus, o galiausiai, dalinasi patikusios kūrybos nuorodomis socialiniuose tinkluose.

Kas mūsų laukia?

Tai, kad nebegalėsime lengvai rasti savo mėgstamų youtuberių kūrybos, nėra baisiausia, kuo grasina šios direktyvos pakeitimų įsigaliojimas. Vartotojai nebegalės gauti tokio paties turinio, kaip JAV, Australija ar kitos valstybės, esančios už ES ribų. Skirtinga informacija, pasiekianti žmones, sukuria puikią terpę manipuliuoti pateikiamomis žiniomis. Ar tai neprimena šaltojo karo metų atgarsių? Tąkart iškilusi siena tarp Rytų ir Vakarų, šįkart iškils tarp Europos ir viso likusio pasaulio.

Internetas, socialiniai tinklai yra pasaulinis tinklas, kuris dalinasi tuo pačiu turiniu. Apribojimai vienoje šalyje, o šiuo atveju visoje ES, tikrai turės poveikį ir kitų šalių vartotojams bei kūrėjams. Juo labiau, šie draudimai gali paskatinti vartotojus ieškoti būdų kaip apeiti ES cenzūrą, kurie, tikėtina, bus daug nesąžiningesni.

Tikėtis, kad po Europos Parlamento sprendimo direktyvos straipsniai smarkiai pakis yra naivu. Tačiau į paniką pulti irgi nereikia. Direktyva dar turi pereiti keletą žingsnių politiniame ES mechanizme, o tuomet jau pamatysime, ar Europa tikrai praras internetą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po skaudžios traumos darbe moteris pajautė vadovų pagiežą: su manimi susidorojo, nes buvau per lėta (73)

Feisbuke plačiai išplito įrašas, kuriame dukra atvirai papasakojo skaudžią mamos istoriją. Po...

Vytautas Landsbergis apie Dagio atvejį: tai yra vieno žmogaus psichologinė problema (428)

Kalbėdamas apie Rimanto Jono Dagio išsakomą nepasitenkinimą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos...

Po alinančio periodo – gaivios žinios, tačiau tik trumpam (20)

Ketvirtadienis išauš gaivesnis. Po nakties liūčių , dieną palis dar daugelyje rajonų, tačiau...

Beata Nicholson: apie neblėstantį populiarumą, motinystę ir tai, kas padeda išsaugoti ilgametę santuoką (67)

Beatos Nicholson veiklas sunku ir suskaičiuoti - moteris veda kulinarinę laidą, rašo...

Iš Kurtinaičio lūpų – negirdėti faktai: nuo „Timberwolves“ dėmesio iki lemtingo pokalbio su Algirdu Brazausku (48)

VTB Vieningosios lygos interneto svetainės parengtas interviu su Maskvos srities „Chimki“...

Konservatoriai priėmė galutinį sprendimą: Dagys su jais kituose Seimo rinkimuose dalyvauti negalės papildyta 20:34 val. (186)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas pritarė partijos Priežiūros...

Vilniuje po smūgio į stulpą atvira liepsna užsidegė „CityBee“ automobilis: vairavo paauglys (167)

Trečiadienio vakarą Vilniuje po smūgio į stulpą ėmė degti „CityBee“ automobilis. Tokį...

Užkalnis. Lietuviška vasara, arba seniai karo nebuvo (123)

Ne, čia nebus nieko apie politiką, rinkimus ir balsavimus. Jei norite skaityti apie tuos dalykus,...

Medikai šokiruoti: vyras po meškos puolimo sulaužytu stuburu mėnesį laiko išgyveno žvėries guolyje (78)

„Į mumiją panašus“ vyras buvo išgelbėtas iš meškos urvo. Žvėris jam sulaužė stuburą...

Vartininko ir gynėjo košmaras: „Panevėžys“ beveik nuo vidurio aikštės įsimušė sau įvartį pratęsime – net penki įvarčiai (23)

Trečiadienį vakare LFF taurės aštuntfinalyje „Panevėžys“ išvykoje siekė bilieto į...