Atokūs, atokesni, atokiausi regionai
Marie-Pierre F.Granger, Vidurio Europos universiteto Budapešte Viešosios politikos departamento asocijuotos profesorės, teigimu, Europos Sąjungos (ES) tolimųjų teritorijų padėtis yra labai sudėtinga.
Jos skirstomos į tris dalis: ES regionai, turintys atokiausių regionų statusą (devyni regionai), užjūrio teritorijos ir šalys (jų yra kelios dešimtys) ir specialiosios teritorijos arba „specialieji atvejai“, kurie nepatenka nei į pirmą, nei į antrą kategoriją.
Pirmoji dalis – atokiausi regionai - tai geografiškai tolimos Europos Sąjungos teritorijos, priklausančios valstybėms narėms ir laikomos neatsiejama jų dalimi.
Prie atokiausių ES regionų priskiriami Prancūzijos užjūrio departamentai Martinika ir Gvadelupa Karibų jūroje, Prancūzijos Gviana Pietų Amerikoje, Reunjonas Indijos vandenyne, Sen Bartelemis ir Sen Martenas Karibų jūroje.
Taip pat dvi Portugalijos autonominės sritys Madeira ir Azorų salos bei Ispanijos autonominė bendruomenė Kanarų salos Atlanto vandenyne.
Pasak M. Granger, atokiausių ES narių regionai priklauso Europos Sąjungos teritorijai ir jų piliečiai yra ES piliečiai.
„ES įstatymai galioja šiose teritorijose, su galimais nukrypimais, atsižvelgiant į šių teritorijų salų socialinės ir ekonominės struktūros padėtį, kurią sunkina jų atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos“, - teigia M. Granger.
Skirtingai nei antrosios kategorijos regionai – užjūrio šalys ir teritorijos – devyni ES atokiausi regionai ne tik yra konstituciškai susiję su valstybe nare, bet ir yra neatsiejama Europos Bendrijos dalis bei yra saistomi visų ES direktyvų, reglamentų ir sprendimų.
2007–2013 m. atokiausiems regionams yra skiriama 7,84 mlrd. eurų (27,1 mlrd. litų) europinių lėšų arba maždaug vienas 2010 metų Lietuvos valstybės biudžetas.
Bermudų padėtis išskirtinė
Antrajai kategorijai priklauso 21 užjūrio šalis ir teritorija, kurios yra susijusios su Danija, Prancūzija, Nyderlandais ir Jungtine Karalyste.
Pasak M. Granger, ši 21 teritorija turi „specialius santykius“ su kuria nors ES šalimi nare. Dvylika iš šių teritorijų yra susijusius su Jungtine Karalyste, šešios su Prancūzija, dvi su Nyderlandais ir viena su Danija.
Tai yra Grenlandija, Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos, Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Pietinės ir Antarkties teritorijos, Volis ir Futūna, Majotas, Sen Pjeras ir Mikelonas, Aruba, Nyderlandų Antilų salos: Bonairė, Kiurasao, Saba, Sent Eustatijus ir Sent Martinas, Angilija, Kaimanų salos, Folklendo salos, Pietų Georgija ir Pietų Sandvičo salos, Montseratas, Pitkernas, Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos, Britanijos Antarkties teritorija, Britanijos Indijos vandenyno teritorija, Terkso ir Kaikoso salos, Britanijos Virdžinijos salos bei Bermudų salos.
Šios teritorijos yra išsimėčiusios Ramiajame, Indijos, Atlanto vandenynuose, Karibų jūroje.
Jos yra asocijuotos su Europos Bendrija, tačiau Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos Bermudų vyriausybės pageidavimu asociacijos nuostatos niekada nebuvo taikomos Bermudams. Pasak Europos Komisijos, nors didelę dalį Bermudų ekonomikos pajamų atneša turistai, Bermudai vis labiau virsta ir į sėkmingą finansų centrą. Be to, Bermuduose yra susitelkė didžiausia pasaulyje draudimu bendrovių dalis – vietinės bendrovės sudaro apie trečdalį pasaulio perdraudimo nuo katastrofų pajėgumų,
„Šios teritorijos yra pakviestos sudaryti asociacijos susitarimus su ES ir gali pasirinkti naudotis ES suteikiamomis galimybėmis laisvam darbuotojų judėjimui bei bendrovių įsteigimo teisėmis“, - teigia M.Granger.
Pasak jos, iš šių teritorijų į ES teritoriją importuotoms prekėms netaikomi muitai, bet šios šalys ir teritorijos gali rinkti muitus savo plėtros reikmėms arba savo biudžeto įplaukoms papildyti. Tačiau muitai negali diskriminuoti skirtingų valstybių ES narių.
„Šios šalys ir teritorijos nėra Europos Sąjungos dalis, tad nėra ir ES teritorijos dalis. ES įstatymai čia galioja tik tiek, kiek būtina palaikant asociaciją su ES. Šių šalių ir teritorijų gyventojai yra ES piliečiai, jeigu turi tos ES šalies, su kuria teritorija palaiko specialius santykius, pilietybę“, - aiškino M.Granger.
Kai kurios iš šių 21 teritorijos, anot M.Granger, turi ir eurą kaip nacionalinę valiutą.
Kai kur gyvena tik mokslininkai ir ruoniai
Kai kuriose iš šių teritorijų nėra vietinių gyventojų. Tarkime, pasak BBC, Jungtinei Karalystei priklausančiose Pietų Atlanto vandenyne už tūkstančio kilometro į Rytus nuo Folklendo salų esančiose Pietų Georgijos ir Pietų Sandvičo salose gyvena tik mokslininkai ir ruoniai.
Šių salų ekonomikos daugiausiai išlaikomos iš JK pagamintų pašto ženklų pardavimo, prekybos leidimais žvejoti, uosto ir apsistojimo mokesčių, imamų iš turistinių laivų.
1982 metais tarp JK ir Argentinos buvo karinių susirėmimų dėl Folklendo salų, ir, anot BBC, Argentina ir vis dar tiki, kad JK neteisėtai okupavo Folklendo, Pietų Georgijos ir Pietų Sandvičo salas.
Gyventojų nėra ir Britanijos Antarkties teritorijoje, ten būna apsistoję apie 200 tyrėjų, mokslininkų ir pagalbinio personalo. Ten taip pat gyvena pingvinai ir ruoniai.
Anot EK, tik 0,7 procento šios teritorijos nėra padengta ledu, o likę 99,3 procento padengta iki penkių kilometrų storio ledo sluoksnių. Britanijos Antarkties teritorija išlaiko save iš gyventojų pajamų mokesčio ir pajamų iš pašto ženklų pardavimo.
Tik mokslininkus galima sutikti ir Prancūzijos Pietinės ir Antarkties teritorijose, ten jų būna apie 50-100. Šiose teritorijose yra įkurta 20 laboratorijų, kurios nagrinėja žemę ir visatą, tiria seisminį aktyvumą, artėjančius ciklonus, cunamius, užsiima astrofizika ir t.t.
Nesusipratimai
Trečioji kategorija – specialiosios ES teritorijos. Prie tokių priskiriamos Alandų salos, Gibraltaras, JK bazės Kipre, Normandijos salos, Farerų salos, į Ispanijos sudėtį įtraukti miestai Šiaurės Afrikoje Maroko pakrantėje – Seuta ir Melilija.
„Dėl specialių santykių ir ryšių su kai kuriomis ES šalimis narėmis šios teritorijos turi ir specialius susitarimus su ES. Tai, kaip jose taikomi ES įstatymai, priklauso nuo susitarimų. Tai, ar specialių teritorijų gyventojai turi ES pilietybę, priklauso nuo šalies ES narės su kuria, jos susijusios, įstatymų“, - teigė M.Granger.
Anot jos, daugelis specialiųjų teritorijų pasirinko išstoti iš pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos arba muitų sąjungos, arba abiejų.
„Kartais nutinka keistų dalykų. Pavyzdžiui, Gibraltaro gyventojai po 1982 metų deklaracijos buvo laikomi Britanijos piliečiais, tad turinčiais ES pilietybę. Tačiau ten nevyko jokių rinkimų į Europos Parlamentą iki 2004 metų. Byla dėl to pasiekė ir Europos Žmogaus Teisių teismą (Matthews prieš Jungtinę Karalystę byla), kuris nutarė, kad Gibraltare nesuorganizavusi Europos Parlamento rinkimų, Jungtinė Karalystė pažeidė 1950 metų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo straipsnį“, - aiškino asocijuota profesorė.
Panašiai nutiko ir su Nyderlandų Antilų salų bei Arubos gyventojais. Jie turėjo Nyderlandų pilietybę, bet negalėjo balsuoti EP rinkimuose, kol byla nepasiekė Europos Teisingumo teismo, kuris nustatė, kad tai prieštaravo ES teisei.
„Nors Kipras yra ES narys nuo 2004 metų, ir visi piliečiai yra ES piliečiai, dėl salos padalijimo ir to, kad šiaurinė dalis yra kontroliuojama ir pripažįstama kaip nepriklausoma valstybė Turkijos, ten dar nėra vykę EP rinkimai“, - pažymėjo M. Granger.
Prie įdomesnių nesusipratimų M.Granger priskiria ir Grenlandiją, kuri buvo Europos Bendrijos dalimi, bet 1985 metais po referendumo paliko Europos Bendriją. Nepaisant to, kadangi grenlandai turi Danijos pilietybę, jie yra ES piliečiai.
Netinka vadinti trečiosiomis šalimis
Europos Komisija apibendrina šias 21 ES užjūrio teritorijas: nė viena jų nėra suvereni valstybė, visose veikia parlamentinė demokratija, visos yra salos, jų gyventojų skaičius labai mažas, visos jos yra labai ekologiškai turtingos.
Be to, visų jų ekonominė veikla daugiausiai susijusi su paslaugų teikimu, jos labai priklausomos nuo prekių ir energijos importo, o prekių iš užjūrio teritorijų ir šalių eksportas į ES yra labai ribotas.
Ant EK, šios teritorijos yra konstituciškai susijusios su valstybe nare, tačiau nepriklauso Europos Bendrijai.
Europos Komisija nori persvarstyti ES ir šių teritorijų ir šalių santykius, iš esmės pakeisti asociaciją su Europos Sąjunga.
Europos Komisijos žaliojoje knygoje apie ES ir užjūrio šalių ir teritorijų ateitį rašoma, kad tokios teritorijos ir šalys yra priskiriamos ne Europos šalims, ES teisė joms netaikoma, jų nereikėtų vadinti trečiosiomis šalimis. Be to, skirtingai nuo trečiųjų šalių, užjūrio šalių ir teritorijų piliečiai yra Europos Sąjungos piliečiai, jeigu turi susijusios ES valstybės narės pilietybę.
Visi Grenlandijos ir Prancūzijos bei Nyderlandų užjūrio šalių ir teritorijų piliečiai taip pat automatiškai turi susijusios valstybės narės pilietybę.
„Nors dauguma užjūrio šalių ir teritorijų nėra sudėtinė ES dalis, jos priklauso ES valstybei narei arba bent jau yra su glaudžiai su ja susijusios, o tai reiškia, kad jos negali būti atskirtos nuo ES ir tam tikra prasme jose yra Europos Sąjungos „galutinės sienos“, - teigia EK.
Kaip Europos Sąjungos piliečiai, užsienio šalių ir teritorijų piliečiai gali naudotis
teisėmis, kurias suteikia Europos Sąjungos pilietybė, pavyzdžiui, teise laisvai judėti ir apsigyventi (tačiau ne dirbti) valstybių narių teritorijoje. Be to, užjūrio šalių ir teritorijų piliečiams gali būti suteikta teisė balsuoti ir dalyvauti Europos
Parlamento rinkimuose.
Anot EK, jeigu užjūrio šalis ar teritorija taptų visiškai nepriklausoma nuo ES, jos piliečiai iš principo nustoti būti Europos Sąjungos piliečiais ir jos glaudūs ryšiai su ES per susijusią valstybę narę dingtų.
ES atokiausi regionai:
Azorų salos
Kanarų salos
Gvadelupa
Prancūzijos Gviana
Madeira
Martinika
Reunjonas
Sen Bartelemis
Sen Martenas
Šaltinis: Europos Komisija
ES užjūrio šalys ir teritorijos:
— Grenlandija,
— Naujoji Kaledonija ir priklausomos teritorijos,
— Prancūzijos Polinezija,
— Prancūzijos Pietinės ir Antarkties teritorijos,
— Volis ir Futūna,
— Majotas,
— Sen Pjeras ir Mikelonas,
— Aruba,
— Nyderlandų Antilų salos:
— Bonairė,
— Kiurasao,
— Saba,
— Sent Eustatijus,
— Sent Martinas,
— Angilija,
— Kaimanų salos,
— Folklendo salos,
— Pietų Georgija ir Pietų Sandvičo salos,
— Montseratas,
— Pitkernas,
— Šv. Elenos sala ir priklausomos teritorijos,
— Britanijos Antarkties teritorija,
— Britanijos Indijos vandenyno teritorija,
— Terkso ir Kaikoso salos,
— Britanijos Virdžinijos salos,
— Bermudų salos.
Šaltinis: ES sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties suvestinės redakcijos