ES nori, kad Šveicarija sutiktų su plačiu susitarimu, kuriuo būtų supaprastinti santykiai, šiuo metu sudėtingai apibrėžiami maždaug 120 dvišalių susitarimų.
Pateiktas susitarimo projektas apima virtinę klausimų, pirmiausia – laisvą žmonių judėjimą, ir bendrai numato ES taisyklių integravimą Šveicarijoje.
Siekdama paveikti Berną ES pagrasino neatnaujinti vadinamojo Šveicarijos akcijų biržos lygiavertiškumo pripažinimo, jei nebus sudarytas platesnis susitarimas.
Lygiavertiškumo pripažinimas sudaro sąlygas ES prekybos platformoms pirkti ir pardavinėti šveicarų akcijas. Jei Briuselis tai atšauktų, Šveicarijos akcijų biržos lauktų didžiulis prekybos apimties sumažėjimas.
„Federalinė Taryba šiandien spręs dėl kitų Europos politikos žingsnių“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP nurodė šios septynių narių tarybos, kuri sudaro Šveicarijos federalinę vyriausybę ir kaip kolektyvas eina valstybės vadovo pareigas, atstovė Noemie Charton.
Buvo spėlionių, kad Šveicarija gali bandyti laimėti daugiau laiko, galbūt, nurodydama, kad platesnį dvišalį paktą būtų lengviau sudaryti nurimus sąmyšiui dėl „Brexit“.
Tačiau ES atstovė Mina Andrejeva sakė, kad „derybos baigėsi“.
„Dabar veikti turi Šveicarija. Federalinė Taryba šiandien tars savo žodį. Mes tai atidžiai stebėsime“, – AFP sakė ji.
Praėjusią savaitę Šveicarija suaktyvino planą savo akcijų biržai apsaugoti tuo atveju, jei ES atšauktų lygiavertiškumo pripažinimą.
Pagal planą Šveicarija reikalauja, kad visos užsienio prekybos platformos, kuriose leidžiama prekiauti Šveicarijos akcijomis, kreiptųsi dėl oficialaus „pripažinimo“ į Berną.
Taip siekiama neleisti platformoms prekiauti šveicarų akcijomis Europos Sąjungoje ir tokiu būdu sugrąžinti prekybą į Šveicarijos biržą. Kita vertus, siekiama Europos Sąjungoje veikiančioms ir Šveicarijoje užsiregistravusioms platformoms sudaryti galimybę toliau prekiauti akcijomis Šveicarijos biržoje net ir be Briuselio leidimo.
2014 metais Berno ir Briuselio santykiai patyrė stiprų smūgį, kai Šveicarijos rinkėjai palaikė pasiūlymą vėl įvesti migrantų kvotas, dėl kurių galėjo būti apribotas Šveicarijoje dirbančių ES piliečių skaičius.
Siekdamas pagerinti santykius su ES, Šveicarijos parlamentas 2016 metais patvirtino pakeistą to plano variantą.
Apklausos rodo, kad šveicarų rinkėjai labai nesutaria dėl to, kokiu laipsniu vienytis su ES.
Kad ir ką penktadienį nuspręstų vyriausybė, pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą sprendimas tikriausiai bus pateiktas referendumui, todėl nežinia dėl galutinio susitarimo dar nesibaigs.