Sutikimo metu jis sieks įtikinti Turkijos prezidentą oficialiai pritarti Švedijos stojimui į NATO.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
R. T. Erdoganas, siekiantis būti perrinktas kitais metais, atsidūrė galios pozicijoje, kai įtikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną neblokuoti Ukrainos grūdų eksporto.
Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Ankaroje. Šio vizito metu jis irgi siekė įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO.
„Atėjo laikas pasveikinti Suomiją ir Švediją kaip visavertes NATO nares. Jų prisijungimas padarys mūsų aljansą stipresnį ir mūsų žmones saugesnius“, – teigė J. Stoltenbergas.
Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.
„Suomija ir Švedija įvykdė savo susitarimus su Turkija“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad jų prisijungimas prie NATO bus svarbus įvykis „siekiant pasiųsti aiškią žinutę Rusijai“.