aA
Švedų epidemiologo Johano Giesecke teigimu, kovoje su koronavirusu akivaizdžiu pranašumu pasižymi tik dvi priemonės: rankų plovimas ir atstumo laikymasis.
Johanas Giesecke
Johanas Giesecke
© Scanpix

Savo kovos su koronavirusu strategijoje Švedijos valdžios institucijos pasikliovė tik tomis priemonėmis, kurių nauda yra moksliškai pagrįsta. Taip duodamas interviu rbc.ru pareiškė Švedijos vyriausybės ir Pasaulio sveikatos organizacijos generalinio sekretoriaus patarėjas J. Giesecke.

„Mūsų manymu, tėra dvi veiksmingos priemonės. Pirma, reikia plauti rankas – tą mes žinome jau 150 metų. Antra, būtina laikytis atstumo – pernelyg neprisiartinti prie kitų žmonių“, – sakė J. Giesecke.

Epidemiologo nuomone, kitų griežtų kovos su virusu priemonių nauda neatrodo esanti akivaizdi. Švedija ypač nemato poreikio griežtinti pasienio kontrolę, nes kiekvienoje šalyje kyla viruso židinių, todėl nėra prasmės nerimauti, kad užkratas bus atvežtas iš užsienio. „Sienų uždarymas – beprasmis veiksmas“, – neabejoja J. Giesecke.


„Mokyklų uždarymas, ko gero, apskritai neturi jokios reikšmės. Drausti žmonėms išeiti į gatvę? Tai kvailystė, tokiems draudimams neegzistuoja mokslinis paaiškinimas“, – tvirtina epidemiologas.

J. Giesecke taip pat pabrėžė tvirtą švedų, įsiklausančių į valdžios skelbiamas rekomendacijas dėl socialinio atstumo laikymosi, drausmę. „Žinoma, jeigu jie to nedarytų, viruso plitimo tempai šalyje būtų pastebimai didesni. Todėl tam tikra prasme galima sakyti, kad mūsų šalyje taip pat taikomos tam tikros karantino priemonės“, – aiškino mokslininkas.

Epidemiologas pridūrė, kad švedai taisyklių laikosi laisva valia. „Mums nereikia įsakų, reikalaujančių, kad žmonės liktų namuose. Tai svarbaus Švedijos strategijos principo esmė – žmonės nėra kvaili. Jeigu paaiškinsite, kad tam tikros taisyklės išeis jiems į naudą ir padės kitiems, jie jūsų paklausys“, – pažymėjo epidemiologas, patikslinęs, kad „toks principas būtų veiksmingas bet kurioje šalyje, ne tik Švedijoje“.

Johanas Giesecke
Johanas Giesecke
© Scanpix

Švedijos sveikatos priežiūros sistemai pavyksta susidoroti su dėl viruso išaugusiomis apkrovomis, o intensyvios terapijos skyriuose apie 10 proc. lovų lieka neužimtos, pasakojo J. Giesecke. Užsitikrinus tokius sveikatos priežiūros srities pajėgumus, šalyje papildomų ribojimų įvesti nesirengiama. „Veikiau atvirkščiai“, – sakė epidemiologas, atsakydamas į RBK klausimą dėl valdžios ketinimų sugriežtinti karantino taisykles.

J. Giesecke taip pat paaiškino, kodėl mirtingumo nuo koronaviruso procentas Švedijoje yra didesnis nei kaimyninėse valstybėse. Mirčių nuo koronaviruso skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, Švedijoje šiuo metu yra 274 – tai daugiau nei kaimyninėse Suomijoje (43), Danijoje (85) ar Norvegijoje (39), tačiau mažiau nei Italijoje (481), Prancūzijoje (386) ar Didžiojoje Britanijoje (423).

„Danijos, Norvegijos ir Suomijos problema yra ta, kad šiose šalyse taikomus ribojimus kažkada teks panaikinti. Karantino sąlygomis amžinai gyventi negalima. O kai taip nutiks, užsikrėtimų skaičiai šoktels į viršų“, – mano J. Giesecke.


„Griežtas karantinas – tai iškilusios problemos sprendimo atidėliojimas. Tačiau ta problema po poros mėnesių vis vien išliks aktuali“, – neabejoja mokslininkas.

Kaip pažymėjo J. Giesecke, remiantis Švedijos ekspertų skaičiavimais, koronavirusu persirgo apie 500 tūkst. viso Stokholmo regiono gyventojų iš beveik 2,5 mln. Šalies sostinė jau per kelias savaites gali įgyti kolektyvinį imunitetą. „Kolektyvinio imuniteto susiformavimas visoje šalyje užtruks kiek ilgiau. Ko gero, kelis mėnesius. Imunitetas ligai neišliks visą gyvenimą, tik apie metus, tačiau to (kovai su epidemija) pakaks“, – sakė mokslininkas.

Remiantis oficialia statistika, Švedijoje užfiksuota mažiau nei 25 tūkst. susirgimų. J. Giesecke teigimu, tikras užsikrėtusiųjų skaičius yra gerokai didesnis, nes dauguma koronaviruso nešiotojų – žmonės, kuriems nepasireiškia rimti simptomai.

„Tokių yra apie 98,5 proc. Jie nesikreipia pagalbos į gydytojus, jiems pasireiškia lengvi simptomai: pakilusi temperatūra, gerklės, galvos skausmas, galbūt viduriavimas. Žinoma, yra ir tokių, kurie patiria rimtus simptomus, arba tokių, kuriems liga gali baigtis mirtimi, tačiau tai yra 0,1 proc. gyventojų“, – sakė epidemiologas.

Švedijoje per parą užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius išaugo nuo 22 721 iki 23 213 (232 infekuotieji 100 tūkstančių gyventojų). Tai antradienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai.

Nuo koronaviruso sukelto susirgimo padarinių mirusių pacientų skaičius per parą padidėjo 85 ir pasiekė 2 604.

Švedijoje intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 1 604 žmonės, tarp jų – 1 202 vyrai. Daugiausia infekuotųjų (8 686) ir mirusiųjų (1 524) užregistruota sostinės regione.

„Vietų intensyviosios terapijos skyriuose poreikis mažėja, tai teigiamas dalykas, - pareiškė per spaudos konferenciją Švedijos vyriausiojo epidemiologo pavaduotojas Andersas Wallenstenas. – Mes matome, kad šalyje, pavyzdžiui, Skonės regione, didėja užsikrėtimo atvejų skaičius, bet tai daugiausia susiję su platesniu personalo testavimu“.

Kilus koronaviruso pandemijai, Švedijos vyriausybė uždarė sienas užsieniečiams, negyvenantiems ES šalyse, paragino piliečius neorganizuoti renginių, kuriuose dalyvautų daugiau kaip 50 žmonių. Vyresniųjų klasių moksleiviams ir studentams rekomenduojama mokytis nuotoliniu būdu. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos tebedirba. Karantinas šalyje ar atskiruose regionuose nebuvo paskelbtas, parduotuvės ir visuomeninio maitinimo įmonės atidarytos.

Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius viršijo 3,5 milijono, mirė daugiau kaip 245 tūkstančiai infekuotųjų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(231 žmogus įvertino)
4.3506

Top naujienos

Kaip iš tiesų veiks nuskambėjęs sprendimas dėl migrantų: paprastai tokiais dalykais valstybės garsiai nesigiria (440)

Visiškai nematyti, kokia yra ilgalaikė strategija sprendžiant migrantų problemą, o įprastų...

Kol Baltarusijos valstybinė įmonė čia kraunasi pinigus, lietuviški hematogenai sienos neįveikia (164)

Šalies hematogeno batonėlių gamintoja „Mogemas“ jaučia nesąžiningą konkurenciją – į...

Per praėjusią parą į Lietuvą pateko 35 neteisėti migrantai, didžioji dalis buvo apgręžta atgal pildoma

Statistikos departamentas trečiadienio rytą skelbia, jog per praėjusią parą į Lietuvą pateko...

Neįprastai mirtinas viruso protrūkis: kas nutiko net 200 dienų be COVID-19 gyvenusioje šalyje (20)

Taivanas sulaukė pagyrų dėl savo sėkmingo COVID-19 suvaldymo praėjusiais metais, todėl...

Pasienio gyventojai gali likti be greitosios medicinos pagalbos – dėmesio nuolat prašo neteisėti migrantai (51)

Svetimšalių sveikatos priežiūra pasienio savivaldybių gyventojus gali palikti be greitosios...

Klaiki avarija prie Vilniaus: nuplėšta jauno „Audi“ vairuotojo ranka rasta skiriamojoje juostoje (188)

Vėlų trečiadienio vakarą, prieš vidurnaktį, Minsko plente , netoli Nemėžio, įvyko klaiki...

Iš nuomojamo buto išsikraustyti ketinančią vilnietę pribloškė buto savininkės elgesys: įsivaizduokite, kaip jaučiausi (111)

Nemažai daliai jaunų žmonių didmiesčiuose kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu tenka nuomotis būstą....

Ne prasčiau nei vyrai: pasaulio rekordą finale daužė iškart dvi tautietės (1)

Amerikietės Sydney McLaughlin ir Dalilah Muhammad trečiadienį pasistengė, kad Tokijo olimpinių...