Švedijos ministro pirmininko Stefano Lofveno vyriausybė šiuo metu planuoja išleisti 220 mln. skaičiuojant doleriais medicinos personalui, padėsiančiam geriau apsaugoti seniausius šalies gyventojus. Dar maždaug 200 mln. dolerių bus skirta kompensacijoms vietos valdžioms už papildomas išlaidas, kurių atsirado kovojant su naujojo koronaviruso pandemija.

Kaip ir visame pasaulyje, Švedijoje COVID-19 skaudžiausiai smogė vyresnio amžiaus žmonėms. Nepaisant to, kritikai tvirtina, kad nemažai mirčių būtų buvę galima išvengti, jeigu valdžia būtų skyrusi daugiau dėmesio labiausiai pažeidžiamai visuomenės grupei.

Gegužės pradžioje Švedija skelbė, kad tyrėjai pradėjo tyrimą dėl mirties atvejų vienuose slaugos namuose. Net pusė vyresnių nei 70 metų asmenų, mirusių nuo COVID-19, gyveno Švedijoje veikiančiuose slaugos namuose, teigiama balandžio pabaigoje paviešintose ataskaitose. Pirmadienį iš viso šalyje buvo užfiksuotos 3256 mirtys nuo naujojo koronaviruso.

Prieštaringai vertinama strategija


Tai, kaip Švedija sprendžia koronaviruso pandemijos klausimą, tapo aštrių tarptautinių diskusijų tema. Atsirado nemažai tokių, kurie kritikavo šalies sprendimą neįvesti karantino, o kliautis šalies žmonių sąmoningumu laikantis saugaus atstumo.

Pandemijos sūkuryje ir toliau veikė šalies sporto klubai, mokyklos, restoranai ir parduotuvės. Strategija padėjo nuo skaudžių padarinių apsaugoti šalies ekonomiką, tačiau dabar nerimą kelia mirusiųjų skaičius: Švedijoje mirtingumas nuo COVID19 siekia 32 asmenis 100 tūkst. gyventojų, kai Jungtinėse Valstijoje jis 24, o kaimyninėje Danijoje – vos 9.

Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis sako, kad kova su COVID-19 – ilgalaikis iššūkis, o tai reiškia, kad trumpalaikis karantinas nėra išeitis. Jis tvirtina, kad, vos tik ribojimai bus panaikinti, infekcijų skaičius šoktels į viršų.

Eksperto teigimu, nuosaikūs ribojimai, leidžiantys žmonėms ir toliau gyventi normaliu ritmu, yra žymiai veiksmingesnis sprendimas, auklėjantis visuomenę, kaip gyventi šalia grėsmės.

Daniškas būdas


Tik tokia strategija vertinama itin prieštaringai. Šiaurės Europos regione supriešinamos dvi šalys – Švedija ir Danija. Pastaroji rinkosi griežtesnį karantiną.

Šiuo metu Danijoje prasidėjo antrasis ekonomikos atvėrimo etapas. Dar svarbiau tai, kad pastarieji duomenys leidžia daryti išvadą, jog šalies infliacija mažėja, o mirtingumas nuo COVID-19 siekia kiek mažiau nei trečdalį liūdnų Švedijos duomenų.

Danijoje jau balandžio viduryje ėmė veikti nemažai įstaigų, pradedant pradinėmis mokyklomis ir baigiant kirpyklomis. Šią savaitę pirmą kartą po dviejų mėnesių pertraukos duris atvėrė nebe būtinųjų prekių parduotuvės, o toliau eilėje laukia muziejai ir kino teatrai.